Nepriklausomai nuo to, kas nutiks, – Putinas jau patyrė pralaimėjimą Rusijoje

Vieną akimirką galėjo pasirodyti, kad sulaukėme gerų žinių. Skrupulingai surežisuotame pasirodyme televizijos eteryje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 14 dieną pavadinu „gera“ savo užsienio reikalų ministro mintį, esą, nepriklausomai nuo Vakarų grasinimų dėl gresiančios invazijos į Ukrainą, diplomatija turėtų tęstis. Po dienos Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad dalis iš 180 tūkst. karių, dislokuotų prie sienos su Ukraina, grįžta į barakus, nes jau baigėsi karinės pratybos, dėl kurių jie ir buvo sutelkti.

Pareigūnai ir rinkos lengviau atsikvėpė. Tik atvirais šaltiniais besiremianti žvalgyba labai greitai grąžino atgal į realybę – nors keli daliniai ir traukiasi, veiksmams ruošiasi žymiai daugiau. Netrukus Vakarai apkaltino V. Putiną meluojant į akis ir vėl garsiai prabilo apie kone neišvengiamą Rusijos invaziją. Net ir atitraukus karius, krizė nesibaigtų. O kad ir kas benutiktų – prasidėtų karas, ar ne – V. Putinas savo planais labiausiai pakenkė ne kam kitam, o pačiai Rusijai.

Daugybė stebėtojų Vakaruose su tokia nuomone nesutiktų. Dar net nepaleidęs nė vieno šūvio, V. Putinas sugebėjo atsidurti viso pasaulio dėmesio centre, dar kartą įrodydamas, kad Rusija labai svarbi.