Dėmesio centru pelnytai tapo JAV. Tiek didžiuosiuose miestuose, tiek toli nuo pakrančių įsikūrusiuose miesteliuose prasidėjusios demonstracijos – ko gero didžiausias protestas per visą ilgą šalies protestų istoriją. Kaip ir tikėjomės praeitą savaitę, po G. Floydo mirties kilusį įniršį pakeitė daugiausiai taikios demonstracijos. Į jas įsitraukė daugybė paprastų visų rasių JAV gyventojų, taip sutrikdydami tuos, kas kaip ir prezidentas D. Trumpas manė, kad tvirtinant, jog gresia anarchija, protestais galima pasinaudoti pasiekti pergalę rinkimuose. Tačiau demonstracijos dėl policijos prieš juodaodžius amerikiečius naudojamo smurto tapo bandymu pastebėti ir sustabdyti visas rasizmo formas.
Demonstracijas už JAV ribų apibrėžti sunkiau. Meksikoje ir Pietų Afrikoje daugiausiai protestuojama prieš policijos smurtą. Brazilijoje, kur 2018 m. policija nužudė 6 220 žmonių, kurių trys ketvirčiai buvo juodaodžiai, svarbi ir rasė. Australijoje kalbama apie elgesį su aborigenais. Kai kurios JAV dėl rasinės diskriminacijos smerkti įpratusios Europos šalys suprato, kad šią problemą turi ir pačios. Angela Merkel paragino vokiečius pasinaudoti proga „apsišluoti prie savo namų durų“. Keliose šalyse teko skausmingai apgalvoti viešų paminklų prasmę.
Sunku pasakyti, kodėl ši kibirkštis įsižiebė dabar, o ne anksčiau. Kai 2014 m. nufilmuota, kaip policininkai Staten Ailande uždusino Ericą Garnerį, Paryžiuje demonstracijų nebuvo – kita vertus, demonstracijų beveik nebuvo ir Niujorke. Galbūt dėl plačiai paplitusio naudojimosi socialiniais tinklais šį kartą įrodymus savo akimis pamatė daugiau žmonių. Taip pat prisidėjo ir pandemija, nes ilgai užsidarius namuose žmones suvienijo bendra patirtis – nors ir šiuo atveju labiau ekonomiškai nukentėjo ir dažniau liga užsikrėtė rasinių mažumų atstovai.
Protestų mastas taip pat susijęs ir su D. Trumpu. Kai buvo nužudytas E. Garneris, JAV turėjo prezidentą, gebantį kilus rasinei įtampai suvienyti šalį, ir Teisingumo departamentą, griežtai prižiūrintį nepaklusnius policijos skyrius. O šiandien šalyje yra tik žmogus, siekiantis ją dar labiau suskaldyti.
Tačiau svarbiausia ir labiausiai džiugina, kad protestai atskleidžia vis augantį pasipiktinimą pačiu rasizmu. Amerikiečių, manančių, kad rasinė diskriminacija jų šalyje yra didelė problema, padaugėjo nuo 51 proc. 2015 m. sausį iki 76 proc. dabar. Praeitą savaitę pasirodžiusi „YouGov“ apklausa atskleidė, kad 52 proc. britų mano, jog Jungtinės Karalystės visuomenėje rasizmas labai arba ganėtinai paplitęs – kur kas daugiau, negu manydavo praeityje. 2002 m. tik 59 proc. prancūzų manė, kad su rasizmu reikia kovoti, o 2018 m. – jau 77 proc. „Pew Research“ tyrime paaiškėjo, kad daugelyje šalių didžioji visuomenės dauguma norėtų rasinės įvairovės.
JAV – tai ne tik šalis, bet ir idėja. Kai jos nesutampa, užsienio gyventojai dėmesį atkreipia labiau negu tada, kai teisingumas nevykdomas, pavyzdžiui, Meksikoje arba Rusijoje. O neatsiejamą dalį JAV idėjos sudaro mintis, kad pažanga įmanoma.
Pažanga trimis būdais daroma jau dabar. Pirmiausia reformos vykdomos policijoje – keletas miestų ir valstijų jau uždraudė įtariamuosius tramdyti spaudžiant gerklę, o Demokratų partija atrodo pasiruošusi pulti policijos sąjungas. Birželio 8 d. demokratai Atstovų Rūmuose pasiūlė įstatymo projektą, kuris leistų lengviau patraukti policijos pareigūnus teisinėn atsakomybėn bei apribotų galimybę perduoti policijai apsaugines priemones ir ginklus iš Pentagono. Nors buvo galima tikėtis, kad Kongreso respublikonai palaikys policiją, jie taip pat kuria savas reformas. Apibendrintam reikalavimui mažinti policijos biudžetą gali būti nepritarta, tačiau kai kurios tokio plano detalės, pavyzdžiui, reikalavimas dalį policijos biudžeto skirti už socialinius būstus ir psichinės sveikatos priežiūrą atsakingiems vietos vyriausybės skyriams, atrodo išmintingos.
Taip pat imama suvokti, kad iš vietos ir federalinių vyriausybių reikia reikalauti didesnių pokyčių. Vidutinis juodaodžių gyventojų namų ūkio grynasis turtas šiuo metu siekia 18 000 dolerių – dešimtadalį baltaodžių namų ūkio turto. Šis santykis nepasikeitė nuo 1990 m. Dėl to daugelis juodaodžių amerikiečių negali ištrūkti iš rasiškai vienalyčių rajonų, kuriuose saugiu atstumu nuo baltųjų buvo leista gyventi jų seneliams. Namai tokiose vietovėse labai pigūs.
Dėl to aiškiau, kodėl švietimo ir sveikatos priežiūros srityse bei policijos nusistatymuose nelygybė neišnyko. Norint sumažinti šią nelygybę didelį vaidmenį turi atlikti valstybė. Federalinė vyriausybė jau išleidžia 22,6 mlrd. dolerių paramai būstams. Planai, kaip suteikti neturtingiems amerikiečiams daugiau pasirinkimo, kur gyventi, Kongrese sulaukė tiek respublikonų, tiek demokratų paramos. Pakilus mokyklų kokybei ir sumažėjus nusikalstamumo, rajonai pagerėtų ir turėtų daugiau rasinės įvairovės.
Verslo pasaulio atstovai taip pat ima suprasti, kad jie turi atlikti savo pareigą – ir ne tik JAV. Dažniausiai dauguma žmonių bendrauja darbe. Tačiau tik keturios į „Fortune 500“ sąrašą įtrauktos įmonės turi juodaodžius generalinius direktorius ir tik 3 proc. vyriausiųjų vadovų JAV įmonėse yra juodaodžiai. Nieko nuostabaus, kad sunerimę generaliniai direktoriai vienas po kito ėmė žadėti pasikeisti.
Keistis įmonės turi rimtų priežasčių. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad didesnė rasinė įvairovė siejama su aukštesne pelno marža ir kad šis reiškinys stiprėja – nors sunku pasakyti, ar pelnas seka įvairovę, ar atvirkščiai. Taip pat aiškėja, kad aktyvūs darbuotojai ir klientai nenorės turėti reikalų su įmonėmis, kurios nebando spręsti rasizmo problemų. Raminantys teiginiai įmonių misijų aprašymuose nepadės. Pirmasis žingsnis – stebėti rasinės įvairovės lygį priimant į darbą ir teikiant paaukštinimus visose grandyse, kaip elgiasi sentimentalumu negarsėjančios įmonės „Intel“ ir „Goldman Sachs“.
Didelio masto socialinius pokyčius įgyvendinti sunku. Šalyse, kuriose kilusiu impulsu keistis nepasinaudojama įvedant konkrečias reformas, šis impulsas išblės. Tačiau visiems, kas mano, kad rasizmo problemos neišsprendžiamos, derėtų prisiminti, kad vos šešerius metus prieš gimstant G. Floydui 16‑oje JAV valstijų buvo draudžiamos skirtingų rasių santuokos. Šiandien apie 90 proc. amerikiečių joms pritaria. Jei pakankamai daug piliečių pasipriešina neteisybei, jie laimi. Tokia protesto galia.