Resursas, dėl kurio vyksta karai, o Lietuva jo turi per akis: tuoj konfliktai dėl naftos liks užmarštyje

Į mūsų Žemės rutulį ateina nauji karai. Naujausios geopolitinės įtampos kils dėl vandens, ypač geriamojo vandens telkinių. Mes, ačiū Aukščiausiajam, turtingi vandeniu. Blondinėmis ir vandeniu. Kai daili šviesiaplaukė lietuvaitė ankstų vasaros rytą žengia į ežero vandenį ir vanduo lėtai semia žavingus jos kūno linkius, stebime du Lietuvos turtus iš karto. Blondines ir vandenį. Tai ne erotika, tai mūsų geopolitinės viltys. Apie blondines kaip valstybės turtą kada nors kitą kartą. Dabar apie vandenį.

Elektromobiliai ir klimato pokyčiai mus privers kariauti naujus karus. Ilgai kariavome ir dabar dar pasiruošę karui dėl naftos išteklių kontrolės. Tai greitai, žinokite, teks keisti karų kryptį. Žmonija kariaus dėl vandens. Ir tokių karų užuomazgas jau matome kai kuriose pasaulio vietose. Balandžio mėnesį kaip tik įsižiebė toks ginkluotas konfliktas su rimtomis žmonių aukomis iš abiejų pusių. Tarp Kyrgyzstano ir Tadžikistano. Aš tuo nesistebiu, nes Centrinės Azijos geopolitinės įtampos tą žadėjo. Žada dar aršesnius konfliktus ateityje. Arba net humanitarines katastrofas. Vandens tuose kraštuose klaikiai trūksta. Arba žiauriai per daug.