Rusija užgrobė JAV salą, kurioje gyvena 358 lokiai: nori pasidaryti karinę „žaidimų“ aikštelę

Kai kurios salos būna strategiškai svarbios, kaip antai Gyvačių sala Juodojoje jūroje, iš kurios rusai buvo „pasiųsti“ ir vėliau sėkmingai išrūkyti. Toli, šaltuose Arkties vandenyse, tarp Čukotsko srities (Rusija) ir Aliaskos (JAV) plyti Vrangelio sala. Pagal dydį ji 91-oji pasaulyje – 7670 kv. km, beveik kaip Kreta arba kaip pusė Maskvos. Ji įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Žiemą temperatūra ten nukrenta iki -42, o vasarą geriausiu atveju pakyla iki +18 (blogiausiu siekia vos -4,9). Ten dabar gyvena 358 lokiai. Jokiems kitiems kolonistams ten nepavyksta ištverti, tačiau lygiai prieš 100 metų saloje pavyko išgyventi katei Viktorijai (Viki). Tai atšiauri ir nyki sala, kurią prieš 97 metus užgrobė Rusija, nors iki šiol ji tebepriklauso JAV. Ir praėjusiais metais amerikiečiai pasakė: Amerikos žemės mes neatiduosim nė colio!

Rusai, Sibiro tyrinėtojai, apie salos egzistavimą žinojo iš vietinių genčių pasakojimų. Čiabuviai ją naudojo kaip tranzitinę stotelę tarp Aliaskos eskimų ir Čiukotkos arktinės pakrantės. Pirmasis žemėlapyje salą 1707 m. pažymėjo I. Lvovas, bet kojos į ją neįkėlė. Rusų moklininkas M. Lomonosovas salą pavadino „Abejotina“.

Galų gale, 1764 m. salą atrado „geodezijos seržantas“ S. Andrejevas, bet ją stebėjo tik iš tolo – neišsilaipino. Salos koordinates vėliau patikslino kitas rusas, G. Saričevas, o dar vėliau F. P. Wrangelis (1820–1824 m. ekspedicijų metu). Sakėsi ten radęs gyvenvietę ir dvi gentis: vieną panašią į čiukšių, kitą europietiškų veido bruožų. Salą vietiniai vadino Tikegenu. Tačiau keliautojas Wrangelis salos apžiūrėti neįstengė, nepavyko jam įveikti kalnų ir ledo barjero.