Rusų karių soc. tinklų įrašai jiems atneša mirtį: štai kaip atvirųjų šaltinių žvalgybos informacija veikia Ukrainos kare

1982 m. gegužės 29 d. Robertui Foxui teko stebėti 36 valandas trukusią aršią kovą prie Gus Grino, atokios vietos Folklando salose. Dėl šio pietinėje Atlanto dalyje esančio archipelago tuo metu kariavo Didžioji Britanija ir Argentina. Mūšis buvo lemtingas ir susiklostė britų naudai. BBC radijo korespondentu dirbusiam R. Foxui norėjosi kuo greičiau apie tai pranešti. Vis dėlto prireikė dešimties valandų, kad nusigautų iki palydovinio telefono karo laive. Kol perduotas tekstas buvo iššifruotas Londone, praėjo dar aštuonios valandos. Ištisą parą apie tą įvykį niekur nebuvo pranešta. Vis dėlto padėtis televizijoje buvo dar prastesnė, teigia R. Foxas: ten dirbusių žurnalistų užfiksuoti kadrai net dešimt dienų keliaudavo iki tikslinės auditorijos.

Kai lapkričio mėnesį buvo išlaisvintas Ukrainos pietuose įsikūręs Chersonas, apie tai buvo žinoma jau po kelių valandų – gal net keliolikos minučių. Rusijoje ir Ukrainoje populiarios pranešimų mainų pasaugos „Telegram“ kanalais tuoj pat išplito vaizdai su miesto centre vaikštinėjančiais Ukrainos kariais ir ant namų plevėsuojančiomis Ukrainos vėliavomis. Begalė analitikų mėgėjų Ukrainos proveržį beveik tiesiogiai stebėjo per „Twitter“: nustatę geografinę vietą jie galėjo lyginti medžius, pastatus ir kitus objektus su palydoviniais vaizdais, teikiamais per „Google Maps“ ir panašias paslaugas.