Svarbiausia politikės Leonore Gewessler plano dalis – radikaliai transformuoti Austrijos viešojo transporto tinklus, suteikiant visos šalies gyventojams prieigą prie autobusų, traukinių ir metro už fiksuotą metinį mokestį, sudarantį 3 eurus per dieną. Taip tikimasi paskatinti piliečius palikti automobilius namuose. Už kovą su klimato kaita bei energetikos ir transporto politiką atsakinga Austrijos ministrė kuria naujus įstatymus, kurie šeštą pagal dydį euro zonos ekonomiką turinčioje šalyje paskirs milijardus eurų ekologiškesnei veiklai.
„Šis projektas man labai svarbus asmeniškai, – pirmajame interviu po Covid‑19 pandemijos pradžios teigė L. Gewessler. Kelių eismas vis dar tebėra „didžiausia kliūtis“ Austrijos tikslui tapti klimato požiūriu neutralia iki 2040 m. – dešimt metų anksčiau, negu planuojama visoje Europos Sąjungoje.
Žaliųjų partijos nare tapusi 42‑ejų buvusi aplinkosaugos aktyvistė Austrijos konservatoriaus kanclerio Sebastiano Kurzo suburtoje vyriausybėje paskirta vadovauti vadinamajai „superministerijai“. L. Gewessler teigia, kad jai suteiktas mandatas klimato kaitos, energetikos ir transporto politikos srityse suteikia jai galimybę „sistemiškai pažvelgti“ į pokyčius, reikalingus norint sutramdyti klimato kaitą.
„Norime pasirūpinti, kad elgtis ekologiškai būtų pigiau, ir to siekiame apmokestindami anglies dioksido išmetimą, – teigė ji. – Taip galima pasinaudoti mokesčių sistema, kad ši taptų įrankiu siekti neutralumo klimato požiūriu.“
Austrija planuoja iki 2022 m. reformuoti mokesčių kodeksą ir sukūrė L. Gewessler bei konservatoriaus finansų ministro Gernoto Bluemelio vadovaujamą darbo grupę, kuriai patikėta užduotis rasti geriausią būdą apmokestinti aplinkai kenksmingą veiklą. Darbo grupė suburta savaitę prieš Austrijoje dėl koronaviruso įvedant karantiną. O dabar L. Gewessler pasinaudojo vyriausybės priimta 50 mlrd. eurų skatinamųjų priemonių programa, kad galėtų greičiau ir plačiau pradėti ekologiškas investicijas, pavyzdžiui, sukurti naujuosius viešojo transporto bilietus.
„Tai puiki ekonominė galimybė, nes būtent nuo to ir priklauso mūsų konkurencingumas ateityje – nuo ekologiškų produktų ir procesų, – teigia ji. – Dėl to ir pradėjau dirbti politikoje – norėjau išnaudoti tokias galimybes.“
Naujieji įstatymai, suteiksiantys 8,9 mln. Austrijos gyventojų paskatą rinktis švaresnius šildymo ir energijos šaltinius, įsigalios iki kitų metų. Visoje šalyje iki 2035 m. bus uždrausta naudoti mazutą, o namų savininkams siūloma 5 000 eurų „mazuto atsisakymo“ išmoka, kad rinktųsi ekologiškesnes alternatyvas, teigė L. Gewessler.
Saulės energija – vienas svarbiausių elementų Austrijos planuose iki 2030 m. 100 proc. elektros energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių (dabar iš atsinaujinančių šaltinių gaunama apie 80 proc. elektros). Tam reikės įrengti fotovoltines plokštes ant 1 mln. stogų.
L. Gewessler užaugo kaimo bendruomenėje, vadinamojoje „žaliojoje Austrijos širdyje“, kur daugumai žmonių norint kur nors nusigauti būtini automobiliai.
„Važinėdavo ir autobusas, bet jis buvo nekoks, – pasakojo ji. – Jei norėdavai vakare nueiti į kiną miesto centre, grįžti namo būdavo sunku.“
L. Gewessler tikina, kad nuo to, kaip pavyks praplėsti visos šalies viešojo transporto tinklus, kad susisiekimas būtų patogesnis, o viešasis transportas važinėtų dažniau ir būtų pigesnis, priklauso, ar Austrija taps „pirmaujančia“ šalimi kovoje su klimato kaita.
„Austrijos gyventojams turime suteikti patogią, veiksmingą, įkandamą ir ekologišką susisiekimo sistemą“, – pareiškė ji.
