Amerikos prezidentas Joe Bidenas jau šiemet inicijavo karinio rengimo programą „Arctic Warrior“ („Arkties karys“ ), pašauktą rengti kariškius veikimui rūsčiomis Arkties sąlygomis. Po Šaltojo karo pabaigos nieko panašaus nedaryta.
Spalį informuota apie atnaujinsimą bazę Norvegijoje už 350 kilometrų nuo Rusijos sienos, kad vėl galėtų priimti JAV povandeninius laivus. Vasarį į jos Orlando oro uostą už 560 kilometrų nuo Šiaurės poliarinio rato atskrido keturi JAV bombonešiai „B-1B Lancer“, juos atlydėjo 200 kariškių.
JAV rengia bazę netoli Oslo naikintuvams dislokuoti, Švedijoje Amerikos jūrų pėstininkai jau kurį laiką mokosi ginti sudėtingą Baltijos kranto liniją.
Kuriam visa tai galui?
Vieną atsakymų pateikia telefoninis pokalbis praėjusių metų liepos 13-ąją tarp tuomečio JAV gynybos ministro Marko Espero ir jo Norvegijos kolegos Franko Bakke-Jenseno. Pokalbio metu ministrai aptarė strateginę partnerystę gynybos sferoje, M. Esperas dėkojo Oslui už amerikiečių jūrų pėstininkų priėmimą, tačiau bene svarbiausia tema buvo Rusijos grėsmė Šiaurės Europoje.
Jei NATO tik dabar pradeda rūpintis tuo, kas vyksta Arkties vandenyne, Maskva Arktį prioretizuoja nuo 2009 metų – atveria naujas bazes ar atkuria uždarytas, modernizuoja kariuomenę, gamina laivus, jos povandeninių laivų patruliavimas regione iš Kolos pusiasalyje esančio Severomorsko uosto (Rusijos Šiaurės flotilės karinė bazė) jau siekia nuo Šaltojo karo laikų nematytus mastus.