Prie 14 trilijonų JAV dolerių BVP turinčios Kinijos struktūrinių problemų (pavyzdžiui, rekordinių įsiskolinimo rodiklių, didžiulės gamtos taršos ir senstančios visuomenės) prisidėjus Donaldo Trumpo daromą spaudimą, kyla rizika, kad Kinija įstrigs vadinamuosiuose „vidutinio atlyginimo spąstuose“, t. y., dar nepasiekus turtingiausių pasaulio šalių išsivystymo lygio įsivyraus stagnacija.
Pasak ekonomistų, Xi Jinpingo vyriausybė šio likimo galėtų išvengti, jeigu padidintų vidaus vartojimo rodiklius, liberalizuotų rinkas ir padidintų valstybės technologinius pajėgumus. Tačiau tai padaryti nebūtų paprasta. Pasak Nobelio premijos laureato ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos profesoriaus Michael Spence, nuo 1960 m. pasiekti pažengusių šalių statusą tuo pačiu palaikydamos aukštus ekonomikos augimo rodiklius sugebėjo tik penkios besivystančios šalys.
„Kinija bando savo tikslą pasiekti nepaisydama aktyvaus JAV pasipriešinimo, todėl šią kartelę peršokti jiems daug sunkiau, – teigia vienas iš tyrimus vykdančios Pekino įmonės „Trivium China“ įkūrėjų Andrew Polk. – Tačiau JAV Kinijai tikrai pasvilino padus. Jei šiai galų gale pavyks pasiekti savo tikslą, galėsime atsigręžti atgal ir pasakyti, kad ši akimirka – tai katalizatorius, paskatinęs Kiniją dėti visas įmanomas pastangas.“
Kad Xi Jinpingas patirs sunkumų, patvirtino ir Tarptautinis valiutos fondas – metinėje ataskaitoje minint Kinijos ekonomiką rašoma, kad jei nebus pasiektas visapusiškas susitarimas dėl prekybos, nukentės valstybės ilgalaikės perspektyvos. „Kinijos prieiga prie užsienio rinkų ir technologijų gali žymiai sumažėti“, – teigiama TVF ataskaitoje.
Tikimybė, kad susitarimas bus pasiektas greitai, maža. Prezidentui D. Trumpui pagrasinus taikyti naujus tarifus 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos, Pekino atkirtis buvo nustoti pirkti Amerikos javus, o Kinijos juanio kursas tuomet smuko iki žemiausio lygio nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d.
Vos po kelių valandų, tą pačią D. Trumpo vyriausybė smogė atgal, apkaltindama Kiniją manipuliavimu valiuta. Pasak su šia problema gerai susipažinusių asmenų, JAV vyriausybė taip pat atidėlioja sprendimą, ar suteikti išimtį JAV įmonėms, norinčioms bendradarbiauti su D. Trumpo gegužę į juodąjį sąrašą įtraukta Kinijos technologijų milžine „Huawei Technologies Co.“.
Buvęs JAV prekybos atstovo Kinijos reikalams pavaduotojas Jeff Moon teigė, kad tikimybė, jog Kinija nusileis anksčiau kaip iki spalio, maža. Honkonge stiprėjant protestams prieš vyriausybę, o Kinijos visuomenei ruošiantis spalio pirmąją paminėti 70‑ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines, Xi Jinpingas valstybės viduje patiria spaudimą demonstruoti jėgą.
„Kinijos lyderiams rodyti silpnumo požymius būtų nepriimtina“, – tikino J. Moon.
Suprasti, kaip greitai suprastėjo JAV ir Kinijos santykiai, galima iš to, kad kai kurie valstybės kontroliuojami Kinijos žiniasklaidos kanalai teigė, kad vyriausybė svarstys galimybę visiškai nutraukti prekybinius santykius. Komunistų partijos valdomuose leidiniuose puoselėjamas nacionalizmas ir pabrėžiamas pasitikėjimas Kinijos ekonominės sistemos tvirtumu ir gebėjimu susidoroti su išoriniais sunkumais.
„Kinijos įmonės greitai prisitaikė ir ėmė kurti naujas eksporto rinkas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė valstybės kontroliuojamo Kinijos laikraščio „Global Times“ vyriausiasis redaktorius Hu Xijinas, žinutėje taip pat pateikęs statistiką, rodančią, kad laivais į užsienį gabenamų krovinių kiekis liepą viršijo prognozes.
Kinijos vyriausybė turi daug įrankių, galinčių trumpą laiką užtikrinti, kad ekonomikos augimas nenusmuks žemiau numatytos žemiausios 6 proc. kasmetinio augimo ribos. „Bloomberg Economics“ ekonomistai prognozuoja, kad centrinis bankas šiais metais mažins palūkanų normas, o įmonė „Standard Chartered Plc“ spėja, kad valstybė panaudos fiskalines skatinamąsias priemones, kad antroje 2019 m. pusėje ekonomika nežymiai sustiprėtų.
Be to, Xi Jinpingas kovoje su ilgalaikėmis Kinijos problemomis padarė šiokią tokią pažangą. Daugiau kaip du metus trukusi įsiskolinimo mažinimo kampanija padėjo pažaboti labiausiai nevaldomas skolų rinkas, o daug taršos sukeliančias pramonės šakas reguliatoriai pastaraisiais metais baudžia daug griežčiau. Daugiau kaip pusę bendrojo vidaus produkto dabar sudaro paslaugų sektorius.
Kinija taip pat skiria milijardus vystyti vietinę pažangiųjų technologijų pramonę, tad valstybė tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas ir elektra varomos transporto priemonės neatsilieka nuo Vakarų. 2017 m. pasakytoje kalboje, kurioje išdėstė savo ilgalaikę viziją Kinijos ekonomikai, Xi Jinpingas pažadėjo, kad iki 2035 m. Kinija taps viena iš daugiausiai inovacijų srityje pasiekusių valstybių, taip užtikrinant, kad iki 2050 m. įgaus vienos galingiausių pasaulio valstybių statusą.
Tačiau prekybos karas taip pat atskleidė, kaip smarkiai Kinija atsilieka nuo kai kurių Xi Jinpingo iškeltų tikslų. Ryškiausias pavyzdys – į juodąjį sąrašą Amerikoje įtraukta įmonė „Huawei“. Dėl šio incidento viena labiausiai Kinijos vertinamų įmonių gali itin nukentėti, nes vietoje gaminamos lustinės kortelės dar ne pakankamai pažangios, kad galėtų pakeisti korteles iš JAV.
„Kinijai bus sunkiau gauti moderniausių technologijų, – teigė Singapūro nacionalinio universiteto Rytų Azijos instituto direktorius Bert Hofman. – Dėl to jai bus sunkiau prisivyti kitas valstybes, tačiau tuo pačiu valstybei bus suteikiama rimta paskata vystyti savo pačių technologijas. Nuo to, kaip Kinijai pavyks įvykdyti šį uždavinį, priklausys, kaip greitai augs jos ekonomika.“
Kiti du dideli sunkumai – įsiskolinimas ir demografiniai rodikliai. Pasak Tarptautinio finansų instituto, nepaisant įsiskolinimo mažinimo kampanijos, Kinijos skolų našta toliau auga ir per pirmąjį ketvirtį pasiekė maždaug 303 proc. BVP – vieną didžiausių įsiskolinimo lygių tarp besivystančių valstybių. Be to, remiantis Jungtinių tautų duomenimis spėjama, kad iki 2050 m. valstybės darbingo amžiaus populiacija sumažės daugiau kaip 20 proc., iki 718 mln. žmonių.
Nors Kinijos BVP vienam gyventojui nuo 2000 m. išaugo net dešimt kartų iki šiais metais prognozuojamų 10 tūkst. JAV dolerių, jis vis dar žymiai atsilieka nuo 65 tūkst. siekiančio BVP vienam gyventojui JAV ir Singapūre (vienoje iš penkių Michael Spence paminėtų valstybių, nuo 1960 m. pasiekusių išsivysčiusios valstybės statusą).
Nors kol kas Kinijos ekonomika vis dar auga greičiau negu turtingiausiųjų pasaulio valstybių, jos atotrūkis mąžta.
Antrajame ketvirtyje ekonomikos augimas sumažėjo iki 6,2 proc. – mažiausio augimo per 27 metus, o tarptautinė finansinių paslaugų bendrovė „Standard Chartered“ prognozuoja, kad jei nuo rugsėjo įsigalios D. Trumpo žadėti tarifai, kasmetinis Kinijos ekonomikos augimas sumažės dar 0,3 proc. Nors vykdydamas savo firminę „Vienos juostos, vieno kelio“ (Belt & Road) iniciatyvą ir kitus prekybinius susitarimus Xi Jinpingas stengėsi Kinijai atverti daugiau tarptautinių rinkų, 20 proc. Kinijos eksporto vis dar keliauja į JAV.
„Prekybos srityje susidariusi įtampa tarp JAV ir Kinijos tikrai apsunkino Kinijos pereinamąjį laikotarpį, – teigia įmonės SA „Societe Generale“ Honkongo padalinio ekonomistė Didžiosios Kinijos regionui Michelle Lam. – Kinija neteks dalies eksporto rinkos, o technologijos iš JAV ją pasieks lėčiau. Tačiau tvyranti įtampa įstatymų leidėjams suteiks galimybę griežčiau vykdyti reformas.“