Visi trokštame savo namų

Lietuvoje, Statistikos departamento 2018 metų duomenimis, nuosavų būstų registruota 1451460 vienetų. Kiek jų priklauso asmenims iki 35 metų pasakyti sunku, tokią statistiką reiktų skaičiuoti atskirai, tačiau šis skaičius parodo, kad Lietuvoje turėti nuosavą butą ar namą yra labai svarbu.

Būsto kultą Lietuvoje tyrinėja ir mokslininkai. Jie aiškinasi, kas lemia lietuvių troškimą turėti nuosavus namus. Kodėl mums, skirtingai nei anglams, vokiečiams, taip svarbu turėti savo būstą. Vieni tai sieja su lietuvių sėslia prigimtimi, praeitimi, kai buvome tremiami ir buvome toli nuo savo namų. Mums reikia jaukaus, savo kampelio, kuriame jaučiamės saugūs ir atskirti nuo pasaulio negandų.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto doc. dr. Rūta Brazienė, tyrinėjant būsto kultą Lietuvoje, sako, kad moksliniai tyrimai rodo, jog Lietuvos jaunimas prioritetą iš tiesų teikia nuosavam būstui. Tą, pasak jos, lemia daugybė priežasčių.

„Viena iš jų, kad Lietuvoje didžioji dalis visuomenės dar yra būsto savininkai. Tai, kad nuosavo būsto idėją palaiko labai didelė dalis jaunų asmenų, iš dalies lemia ir istoriškai susiklosčiusios tradicijos, kuomet didžioji dalis asmenų gyvenimo nuosavuose būstuose. Be to, nors tarp šalių egzistuoja gana dideli skirtumai, privati būsto nuosavybė vis dar yra dominuojanti būsto valdos forma. Būsto politikos reforma Lietuvoje buvo panaši kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių šalių, kuomet dėl šių reformų pokomunistinėse šalyse privatus būstas sudaro daugiau nei 80 proc.“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkė.

Doc. dr. R. Brazienė tęsia, kad Lietuvoje minėtas rodiklis yra vienas aukščiausių – 88,6 proc. Panašūs rodikliai yra ir kitose pokomunistinėse šalyse: Bulgarijoje – 81,7 proc., Kroatijoje – 89,4 proc., Estijoje – 82 proc. o Vengrijoje – net 92 proc. Palyginimui – kitose Europos šalyse šis rodiklis yra gerokai mažesnis, pavyzdžiui, privatus būstas Austrijoje sudaro 51,6 proc., Suomijoje – 67 proc., Danijoje – 51 proc., Olandijoje – 60 proc., o Vokietijoje – 45,4 proc.

Namai / Tina Dawson nuotr.
Jauni žmonės neįperka NT

Lietuvoje būstą su paskola įsigyja mažiau jaunų žmonių nei kitose šalyse. Tačiau, pasak R. Brazienės, moksliniai tyrimai rodo, kad gyventojų požiūris į skolinimąsi būstui bei būsto paskolas tampa vis labiau palankus, o paskola tampa įprastu vartojimo instrumentu. Čia pat mokslininkės pastebi įdomią tendenciją, kurią lemia kylančios NT kainos.

„Apžvelgus įvairiuose šaltiniuose pateikiamus statistinius duomenis, galima daryti apibendrinamąją išvadą, kad per pastaruosius 10 metų pastebima bendra tendencija, jog mažėja būsto savininkų ir didėja būsto nuomininkų skaičius. Tai lemia ir nuolatinis būsto kainų kilimas, kuomet įsigyti būstą be paskolos yra labai sudėtinga. ES-28 lygmeniu būsto savininkų yra 69,4 proc., o nuomininkų – 30,6 proc. Lietuvoje, kaip, beje, ir kitose šalyse, būsto savininkų skaičius yra daug didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau pastaraisiais metais smarkiai mažėja būsto savininkų skaičius, atsižvelgiant į amžių, t. y. labiausiai mažėja būsto savininkų skaičius tarp jaunų asmenų“, – teigia VU doc. dr. R. Brazienė.

Taigi, nors jauni žmonės nori savo būsto, jiems tai – prioritetas, dažnai jie neįperka NT. Tačiau vos tik pasitaikius progai, stengiasi įgyti nuosavybę.

Karti nuomininko duona

Dar viena priežastis, kodėl jauniems žmonėms taip reikia nuosavo būsto, yra karti nuomininko duona. Kaip teigia R. Brazienė, Lietuvoje, deja, labai ribotos būsto nuomos galimybės. Lietuvoje egzistuojanti būsto rinka iš esmės siūlo dvi galimybes jaunimui apsirūpinti būstu: nuosavo būsto įsigijimas (nuosavybė) arba privataus sektoriaus būsto nuoma. Mokslininkės teigimu, dažniausiai būsto rinka be valstybės intervencijų ne visuomet pakankamai gali pasiūlyti tinkamo ir kokybiško būsto.

Namai / Naomi Hébert nuotr.
„Be to, būsto nuoma yra dažnesnė forma tarp mažesnes pajamas turinčių namų ūkių. Paminėtina, kad mažesnes pajamas gaunantys jauni asmenys ir jaunos šeimos dažnai dėl finansinių išteklių trūkumo yra priversti rinktis mažiau kokybišką, neatitinkantį poreikių (arba tik iš dalies atitinkantį), higienos, standartų ir komforto būstą. Nuomotojai dažniausiai privatūs asmenys, o nuoma prieinama tik rinkos kaina. Be to, socialinis būstas, net jeigu nuomininkas yra savivaldybė, vis dar asocijuojasi su stigma, socialine atskirtimi, skurdu ir nepritekliumi. Toks būstas skirtas tik mažiausias pajamas turintiems gyventojams. Palyginimui, kai kuriose vakarų šalyse, pvz. Vokietijoje, Olandijoje, valstybės ar savivaldybės disponuoja pakankamai nemenku būsto fondu, kurį mažesne nei rinkos kaina gali išsinuomoti piliečiai“, – pažymi mokslininkė.

Būstas – socialinio statuso reikšmė

Doc. dr. R. Brazienė paneigia teiginį, kad lietuviai labiau linkę pirkti nuosavą būstą nei nuomotis. Pasak jos, šiuolaikinei kartai tai nebegalioja, nes pastarųjų metų vidinės ir išorinės migracijos tendencijos rodo ką kita.

Namai / NeONBRAND nuotr.
„Istoriškai tikrai taip, dėl ilgai trukusios okupacijos, mentaliteto ir t.t. Bet šiuo metu, matome, kad jaunoji karta ieškodama geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų taip pat gana lengvai keičia gyvenamąją vietą“, – aiškina mokslininkė.

Taigi, mokslinių tyrimų duomenimis jaunimas akivaizdžiai pirmenybę teikia nuosavam, o ne nuomotam būstui. R. Brazienė daro prielaidą, kad dar viena svarbi priežastis yra ta, jog Lietuvoje vis dar labai stipri būsto kaip socialinio statuso reikšmė. Būstas – tai gyvenimo būdo ar asmenybės išraiškos aspektas. Turėti nuosavą būstą ar įsigytą su paskola –tai tarsi gera investicija, kurią bet kada gali panaudoti. Jeigu neturi savo buto, ko esi gyvenime pasiekęs? O dar baisiau, jei tavo klasės ir universiteto draugai jau gyvena kotedžuose užmiestyje, kasryt stovu spūstyse, o tu vis dar nuomoji studio tipo butą Antakalnyje, o tavo kaimynė kasryt šeria balandžius.

Kitaip sakant, nevalgysiu, bet butą nusipirksiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)