Žinoma, galite pasakyti, kad buvo bloga diena, ir dirbti toliau, apsimesdami, kad nieko nenutiko. Tačiau tikėtina, kad kiti įvykio taip greitai nepamirš. Garsiajame savo straipsnyje „Bad Is Stronger Than Good“ („Bloga stipriau nei gera“) psichologas Roy Baumeister teigė, kad neigiama patirtis įsimena labiau, negu teigiama, be to, blogą įspūdį susidaryti lengviau, o jo atsikratyti sunkiau. Tad norėdami po pykčio protrūkio pataisyti savo reputaciją, turėsite elgtis tikslingai ir būti nuolankūs. Štai ką daryti toliau:
Būkite atviri patys sau. Pirmasis žingsnis – nuoširdžiai pagalvoti apie savo elgesį. Ar pykčiu pratrūkote tik vieną kartą, ar esate taip pasielgę daug kartų? Jei kantrybę tikrai prarandate retai, ilgai su jumis dirbę žmonės greičiausiai manys, kad pyktį sukėlė išoriniai veiksniai. Tokiu atveju užteks nuoširdžiai atsiprašyti. Tačiau jei taip elgiatės nuolatos, norint pagerinti savo reputaciją teks nueiti daug ilgesnį kelią.
Atsiprašykite. Stenkitės atsiprašyti kaip įmanoma greičiau, kad nuo įvykio nepraeitų daug laiko ir kiti negalėtų ilgai niršti ar apkalbinėti jus su kolegomis. Pasak Roy Lewicki, Beth Polin ir Robert Lount atliktų tyrimų, tam, kad atsiprašymas būtų veiksmingas, reikia padaryti šešis dalykus:
— Parodyti, kad apgailestaujate, jog taip nutiko
— Paaiškinti, kas buvo ne taip
— Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus
— Pasakyti, kad gailitės
— Pasiūlyti pataisyti situaciją
— Paprašyti atleidimo
Pasak tyrėjų, kuo daugiau šių elementų įtraukiama į atsiprašymą, tuo geriau žmonės jį priima. Tačiau ne visos atsiprašymo dalys vienodai svarbios. Tyrėjai pastebėjo, kad svarbiausia – prisiimti atsakomybę. Todėl jei norite atsiprašyti, kad nesuvaldėte emocijų, pasakykite, kad pasielgėte negerai. Nebandykite visko paaiškinti ar pasiteisinti. Nuoširdžiai pripažinkite, kad jūsų elgesys buvo netinkamas.
Antra pagal svarbą atsiprašymo dalis – pasisiūlyti pataisyti situaciją. Paaiškinkite, ką darysite, kad atsilygintumėte už savo netaktišką poelgį. Pavyzdžiui, jei viešai ką nors aprėkėte, atsiprašykite to žmogaus asmeniškai, o kitame susirinkime, kai susirinks visi, kas matė jūsų pykčio protrūkį, dar kartą atsiprašykite prieš visus susirinkusius. Taip pat galite pasakyti, ko imsitės, kad ateityje tai nepasikartotų.
Pavyzdžiui, jei pastebėjote, kad tampate irzlūs, kai pernelyg apsikraunate darbais, pasižadėkite geriau planuoti darbus arba dažniau padaryti pertrauką. Jei girdėdami pastabas pradedate teisintis, galite leisti kitiems švelniai įsiterpti ir pasakyti, kad jiems atrodo, jog nepriimate jų nuomonės. Jeigu jums labai sunku suvaldyti savo pyktį, galite pažadėti padirbėti su konsultantu ir susikurti strategijų, padedančių suvaldyti emocijas. O pasižadėję pažadus ištesėkite. Nepamirškite, kad jei pykčio protrūkiai nuolat kartosis, atsiprašymai ims atrodyti beprasmiais.
Išsiaiškinkite, kodėl supykote. Jei norite sumažinti tikimybę, kad ateityje vėl prarasite kantrybę, turite įvardyti reakciją sukėlusius veiksnius. Ar reikėtų pasistengti geriau susidoroti su stresu? O galbūt pykti imate, kai jaučiatės pažeidžiami arba manote, kad jus užsipuolė? Ar jus erzina tam tikri žmonės? Galbūt nervingesni tapote dėl to, kad darbe galvojote apie asmeninio gyvenimo problemas?
Pavyzdžiui, jei supratote, kad susierzinate tada, kai manote, jog kiti jums priekaištauja, galite pasistengti pakeisti požiūrį ir priminti sau, kad skirtingos nuomonės padeda komandoms problemas spręsti produktyviau. O jei pastebite, kad emocijų nesuvaldote, kai patiriate įtampą, galite pasimokyti vos pajutus, kad esate įsitempęs, imti giliai kvėpuoti, kad galėtumėte nuraminti kūną ir tą akimirką galvoti blaiviau.
Elkitės nuosekliai. Jei norite, kad kitų nuomonė pasikeistų, parodyti, kad išmokote geriau tramdyti savo temperamentą, turėsite daug kartų. Tai labai svarbu, nes dėl „patvirtinimo šališkumu“ vadinamo reiškinio paprastai geriau pastebime mūsų nuostatas patvirtinantį, o ne paneigiantį elgesį. Tai reiškia, kad jei žmonės laiko jus karštakošiu, daug geriau prisimins, kaip vieną kartą apšaukėte ir iškeikėte kolegą, o ne daugybę susirinkimų, kuriuose buvote linksmas ir žavus. Nors ir atrodo nesąžininga, norint pakeisti kitų nuomonę, įrodyti, kad pasikeitėte, reikės daugybę kartų.
Sutelkite dėmesį į santykius. Jei su aplinkiniais užmezgate stiprius santykius, daug didesnė tikimybė, kad jie jums atleis kartais pasitaikančias klaidas. Teikdama konsultacijas asmenims ir organizacijoms pastebėjau, kad bendradarbiai daug labiau linkę atleisti kantrybės netekusiam kolegai, jeigu su juo yra sukaupę daug socialinio kapitalo.
Taigi, skirti laiko su kitais užmegzti nuoširdžius santykius – būtina. Kaip rašė Sokratas: „Norint susikurti gerą reputaciją, reikia stengtis būti tokiam, koks norite atrodyti.“ Taigi, jei praradote kantrybę, jūsų tikslas – ne tik pakeisti kitų apie jus susidarytą nuomonę. Jūsų tikslas – iš esmės pakeisti savo būdą, kad trokštama užsitarnauti reputacija iš tiesų atspindėtų, koks esate.
Būkite kantrūs. Supraskite, kad nors jūs nemalonų įvykį ir pamiršote, gali būti, kad kiti – ne. Net jei nepriekaištingai elgėtės jau kelias savaites, nepamirškite, kad aplinkiniams gali prireikti daug daugiau laiko, kad įsitikintų, jog iš tiesų pasikeitėte.
Kartą dirbau su kliente, kuriai buvo sunku darbe suvaldyti emocijas. Sulaukusi pastabų, kad kiti ją laiko nemandagia ir įnoringa, ji nusprendė pasistengti pakeisti kolegų apie ją susidarytą nuomonę. Ji mokėsi aktyvaus klausymo, skyrė daug dėmesio megzti santykiams, pradėjo užsiiminėti sąmoningumo praktika ir stengėsi išmokti geriau suvaldyti stresą. Ji padarė didelę pažangą ir labai didžiavosi, kad sugebėjo taip pasikeisti.
Tačiau po mėnesio į konsultaciją atvyko susierzinusi, nes manė, kad niekas apie ją nepakeitė nuomonės. Savo tobulėjimui ji buvo skyrusi daug nuoširdžių pastangų, todėl pasijuto labai nusivylusi. Vis dėlto ji dirbo toliau ir po kelių mėnesių sulaukė atsiliepimų, kad kolegos pastebėjo ir įvertino jos elgesio pokyčius.
Minėjau, kad norint pasikeisti reikia elgtis nuosekliai, tačiau taip pat svarbu turėti kantrybės. Jei žmonės nuolat matė tik prastą jūsų elgesį, greičiausiai praeis nemažai laiko, kol jie a) pastebės, kad jūsų elgesys pasikeitė; b) patikės, kad pokytis ilgalaikis. Todėl nesupykite, jei paaiškės, kad aplinkiniams reikia daugiau laiko pastebėti, kad pasikeitėte. Nenuleiskite rankų ir netrukus kas nors jūsų pastangas tikrai įvertins.
Būtina pasakyti, kad darbe nesuvaldžius emocijų pataisyti savo reputaciją gali būti sunku. Tačiau nors pakeisti kitų nuomonę ne visada lengva, jei elgsitės nuosekliai, sutelksite dėmesį į užduotį ir būsite kantrūs, tikslą pasiekti tikrai pavyks.