Pastarųjų dienų įtampos užgožia sausio mėnesį sudarytą prekybos susitarimą, kuriuo buvo siekiama užbaigti prekybos karą ir atgaivinti verslą. Tačiau šiuo metu, kai pasaulio ekonomika išgyvena sunkiausią krizę nuo Didžiosios depresijos laikų, nesutarimai tarp abiejų supervalstybių tik gilėja.
Praėjusią savaitę prezidentas Donaldas Trumpas pranešė ketinantis uždrausti „ByteDance Ltd.“ trumpųjų vaizdo įrašų programėlę „TikTok“, šitaip atlygindamas Kinijai dėl jos tvarkymosi su koronavirusu. Kai kurie pagrindiniai prezidento patarėjai ragina sutrukdyti Honkongo dolerio susiejimui su JAV doleriu, kad nubaustų Kiniją už buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos politinių laisvių suvaržymą. Netgi pradedama abejoti dėl šimtų tūkstančių Kinijos studentų, kurie kasmet stoja į JAV koledžus ir universitetus, vizų statuso.
Kinija savo ruožtu pažadėjo nelikti skolinga, perspėdama JAV ir kitas valstybes nustoti kištis į Honkongo ir kitus reikalus.
„Ledynmetis šalių santykiuose išliks ir toliau, – teigia Pauline Loong, Honkongo tyrimų bendrovės „Asia Analytica“ generalinė direktorė ir Kinijos politinės situacijos stebėtoja. – Prieš bet kokį atšilimą pasidarys netgi dar šalčiau.“
Ekonominis fonas vargu ar galėtų būti sudėtingesnis: TVF apskaičiavo, kad iki šių metų pabaigos 170 šalių – beveik 90 proc. pasaulio – turės mažesnes pajamas vienam gyventojui. Tai drastiškas pokytis nuo sausio mėnesio, kai buvo prognozuojama, kad 160 šalių metus užbaigs su sustiprėjusia ekonomika ir teigiamu pajamų augimu vienam gyventojui.
Įtampos eskalacija reiškia naujas kliūtis prekybai, kapitalui ir žmonių srautams, o tai apsunkins augimą nepaisant to, kas laimės lapkričio mėnesio prezidento rinkimus.
Gilėjanti atskirtis pasaulio verslą verčia priimti sunkius sprendimus. „Facebook Inc.“, „Google“ ir „Twitter Inc.“, kurių veikla žemyninėje Kinijoje draudžiama, tokio paties likimo tikisi ir Honkonge.
Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Honkongas pirmadienio vakarą paskelbė apie naują plataus masto interneto kontrolę, šios kompanijos bei „Microsoft Corp.“ ir „Zoom Video Communications Inc.“ atmetė Honkongo vyriausybės prašymus pateikti duomenis. Kol kas neaišku, kaip valdžios institucijos reaguos į tokį vietos taisyklių nesilaikymą.
„ByteDance“ priklausantis „TikTok“, valdomas kinų savininkų, paskelbė, kad per artimiausias dienas visoje teritorijoje iš mobiliųjų telefonų parduotuvių pašalins savo vaizdo įrašų programėlę. „HSBC Holdings Plc“, daugiau nei du trečdalius ikimokestinių pajamų gaunantis iš Honkongo, trečiadienį Honkongo akcijų biržoje smuko, nes baiminamasi, kad kompanija pralaimės, jei D. Trumpo administracija įgyvendins savo planus nubausti miesto bankus ir destabilizuoti valiutos susiejimą su doleriu.
Prognozuojama, kad grasinimai ir atsakas į juos dar labiau sustiprės prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tikimybė, kad artimiausiu metu jie bus atšaukti, nedidelė.
„Neįsivaizduoju, kaip tai greituoju būdu nutraukti, – teigia Fraseris Howie, knygos „Raudonasis kapitalizmas: trapūs neregėto Kinijos iškilimo finansiniai pamatai“ („Red Capitalism: The Fragile Financial Foundation of China’s Extraordinary Rise“) autorius. – Tikrai ne ta prasme, kad visi sakytų: „Kokie mes buvome kvailiai, susitaikykime ir vėl draugaukime“. Nematau, kad tai artimiausiu metu nutiks.“
Tebesitęsiantys nesutarimai kenkia ne tik dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms.
Indija pareiškė, kad uždraus 59 pagrindines Kinijos programėles po mirtino susidūrimo su Kinijos kariuomene prie Himalajų sienos, per kurį žuvo dvidešimt Indijos karių. Kinija perspėjo Jungtinę Karalystę, kad ši gali tikėtis „pasekmių“, jei nuspręs būti „priešiška partnere“ po to, kai paaiškėjo, kad vyriausybė ruošiasi dar šiais metais palaipsniui nutraukti „Huawei Technologies Co.“ įrangos naudojimą Jungtinės Karalystės 5G telekomunikacijų tinkluose.
Balandžio mėnesį Kinija įvedė aukštus tarifus Australijos miežių pramonei, sustabdė jautienos importą iš keturių mėsos gamyklų ir paragino savo turistus ir studentus vengti kelionių į šią šalį dėl rasistinių išpuolių rizikos. Kanberos vyriausybė anksčiau pagrasino atlikti nepriklausomą koronaviruso kilmės tyrimą.
Nors ekonomistai tvirtina, jog mažai tikėtina, kad JAV įgyvendins grasinimus dėl Honkongo dolerio, turint omenyje tai, kokią žalą tai padarytų JAV bankams ir kompanijoms, jau vien diskusija apie šitokį žingsnį pakerta pasitikėjimą.
„Tai branduolinis sprendimas, kuris gali sukelti finansinę krizę Honkonge ir pridaryti daug žalos JAV bankams ir investuotojams, – pabrėžė Kevinas Lai, vyriausiasis ekonomistas Azijos reikalams, išskyrus Japoniją, iš „Daiwa Capital Markets“. – Tai nėra neįmanoma, tačiau mes manome, kad tai greičiausiai neįvyks.“
Idėja smogti Honkongo dolerio susiejimui – galbūt apribojant Honkongo bankų galimybes įsigyti JAV dolerių – buvo iškelta per platesnes diskusijas tarp valstybės sekretoriaus Michaelo Pompeo patarėjų ir dar nepasiekė aukščiausiųjų Baltųjų rūmų lygmenų, praneša „Bloomberg News“.
„Vyksta skubus pajėgų perrikiavimas, – pažymi Alicia Garcia Herrero, vyriausioji Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonomistė iš „Natixis SA“. – Spiralinė grėsmė išliks bent jau iki JAV rinkimų ir, labai tikėtina, po jų. Tai nauja paradigma.“