Tačiau lėtesnė plėtra irgi ne pro šalį, nes tai turėtų padėti pagerinti transporto priemonių saugumą ir suteikti inžinieriams laiko pasiruošti kitoms grėsmėms, tarkim, programišiams, kurie savavaldžius automobilius galėtų paversti pražūtingais ginklais. Lėtesnė plėtra taip pat suteikia galimybę pasiekti šiokį tokį bendrą sutarimą dėl integruotos autonominių transporto priemonių etikos, mat šiems neišvengiamai teks priimti moralinių sprendimų – priverstinai pasirinkti, ar, tarkim, užmušti automobilio keleivius atsitrenkus į medį, ar verčiau įvažiuoti į netoliese stovinčius pėsčiuosius.
Programuotojams teks paruošti automobilius priimti tokio pobūdžio sprendimus, ir tam jiems reikės aiškaus pagrindo. Šis poreikis subūrė keistoką tyrimų aljansą, kuriame profesionalūs etikos specialistai dirba išvien su dirbtinio intelekto ekspertais. Mums dar teks daug išmokti – ir padaryti daug klaidų – kol rasime priimtinus sprendimus.
Kol kas tik vienos šalies vyriausybė yra pateikusi faktines gaires, kaip autonominės transporto priemonės turėtų priimti sprendimus. Toji šalis yra Vokietija, o jos oficialios gairės remiasi griežtai egalitarinėmis nuostatomis: „Kilus neišvengiamai avarinei situacijai, bet koks diskriminavimas remiantis asmeninėmis ypatybėmis (amžiaus, lyties, fizinės ar psichinės sandaros) yra griežtai draudžiamas. Taip pat draudžiama lyginti aukas tarpusavyje. Programavimas siekiant sumažinti asmeninių sužalojimų skaičių gali būti pateisinamas.“
Laikantis tokios pozicijos bandoma išvengti bet kokios vieno asmens diskriminacijos kito atžvilgiu – vyro prieš moterį, seno prieš jauną, kvalifikuoto chirurgo prieš pagarsėjusį vietinį narkotikų prekeivį. Tokiu požiūriu visi žmonės vertinami kaip lygūs. Ir tai skamba pakankamai natūraliai – nors, kaip aiškėja iš didelio žmonių moralinės intuicijos tyrimo, tokie egalitariniai įsitikinimai gali prieštarauti vietinėms kultūrinėms moralinių nuostatų variacijoms.
Prieš porą metų tyrėjai pasinaudojo viena interneto svetaine, kad surinktų maždaug 40 milijonų vartotojų iš 233 pasaulio regionų, apimančių daugybę skirtingų kultūrų, moralinių pasirinkimų, susijusių su teorinėmis autonominio vairavimo dilemomis. Jie nustatė, kad nors žmonės paprastai teikia pirmenybę žmonių, o ne gyvūnų gyvybėms, ir yra linkę išgelbėti daugiau, o ne mažiau gyvybių, vis dėlto jie labiau pasiryžę gelbėti jaunus, o ne senyvo amžiaus žmones. Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojai linkę teikti pirmenybę moterims ir fiziškai sveikiems asmenims. Daugelyje regionų žmonės taip pat teikia pirmenybę asmenims, turintiems aukštesnį statusą – verčiau gelbėdami įmonės vadovą, o ne benamį.
Tokio pobūdžio tyrimai pateikia apytiksles gaires apie tikrąsias moralines nuostatas ir tai, kaip jos varijuoja skirtingose vietovėse, o mėginimas prie jų prisitaikyti gali būti geras atspirties taškas inžinieriams. Vis dėlto negalima remtis vien apklausomis, nes vyraujančios moralinės nuostatos laikui bėgant kinta. Istoriškai daugelyje regionų vienu ar kitu metu vyravo rasistinės ar seksistinės vertybės, nepaisant to, kad dauguma žmonių jas laiko neetiškomis.
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad geresnis būdas nustatyti patikimas taisykles – sujungti apklaustų vartotojų pažiūras ir analizę, paremtą vyraujančiomis etikos teorijomis, išplėtotomis moralės filosofų. Galima pradėti nuo viešosios nuomonės, tačiau ją dar reikės perkošti per etikos teorijos filtrą, norint įsitikinti, kad viena ar kita taisyklė įsižiūrėjus atidžiau iš tikrųjų yra verta gynimo. Etikos specialistai tokį patikrinimą išgyvenusias pažiūras vadina „išskalbtomis preferencijomis“. Pavyzdžiui, visos etikos teorijos atmestų lyties preferencijas, nors apklausa parodė, kad kai kuriuose regionuose tokios preferencijos egzistuoja. Ir priešingai, pirmenybė didžiausio įmanomo žmonių skaičiaus išgelbėjimui išliktų, kaip ir preferencija vaikams, o ne senoliams.
Šioje akivaizdžiai nepatogioje srityje politika turės būti grindžiama empirinių ir teorinių faktų deriniu. Kai savavaldis automobilis apsispręs nužudyti kelis vaikus, nebus aišku, kaip toks sprendimas buvo priimtas. Tačiau žmonės norės žinoti. Taigi galiojančios taisyklės pirmiausia turės pereiti sisteminį etinį patikrinimą.