Liepos mėnesį per susitikimą su Teksaso naftos ir dujų asociacija „Chevron Corp.“ generalinis direktorius Mike’as Wirthas savo auditoriją patikino, kad pasaulinis perėjimas prie švarios energijos „dar nereiškia naftos ir dujų vartojimo pabaigos“. Atvirkščiai, anot M. Wirtho, energetikos verslas tiesiog išgyvena dar vieną natūralų pokytį. „Rasime būdų, kaip naftą ir dujas padaryti efektyvesnes, draugiškesnes aplinkai, – sakė jis. – Ir jos liks mišinio dalimi, lygiai taip pat, kaip biomasė ir anglis šiandien vis dar sudaro milžinišką mišinio dalį.“
Aktyvistams, susirūpinusiems dėl neatidėliotinos klimato krizės, M. Wirtho komentarai atrodo tiek pat neadekvatūs, kiek ir nuspėjami: šitaip kalba tie, kurie gauna naudos iš status quo. Kitaip nei konkurentai Europoje, „Chevron“ savo ateitį sieja ne su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip vėjas ir saulė, bet su požeminiais turtais, gaunamais iš angliavandenilių. Tai multimilijardinis lošimas, kuris būtų netgi dar mažiau stebinantis, jei koronavirusas nebūtų pakėlęs savo spygliuotos galvos. Sutriuškindamas naftos produktų paklausą, staiga sulėtėjus verslui ir vartotojų veiklai, „Covid-19“ didžiausioms pasaulio naftos ir dujų kompanijoms parodė niūrios ateities viziją, kurioje jos – nei norimos, nei reikalingos.
Sudrausmintas „BP Plc“ rugpjūčio 4 d. paskelbė dramatiškus kovos su klimato kaita veiksmus, įskaitant netikėtą pažadą per ateinantį dešimtmetį 40 proc. sumažinti naftos ir dujų gavybą; kompanijos generalinis direktorius Bernardas Looney pažymėjo, kad strategiją „sustiprino „Covid“. Priešingai, „Exxon Mobil Corp.“ pakartojo savo pasiryžimą likti paskutine naftos bendrove, ketinančia veiks ilgus dešimtmečius nuo dabar. Nepaisant visų M. Wirtho šviesios naftos ateities prognozių, „Chevron“ žengia labiau niuansuotu keliu ir demonstruoja kai ką, kas didžiosioms naftos kompanijoms dažnai yra svetima: lankstumą.
Chemijos inžinierius ir ilgametis „Chevron“ vadovas M. Wirthas iškilo per rafinavimo verslą, kuriame, jo teigimu, negali pasikliauti naftos kainomis ir kiekvienais metais privalai „pasidaryti sau maržą“. Jo požiūris – „pažiūrėsim pamatysim“, „daryk, ką geriausiai moki“, „be nesąmonių“. Kompanija, kurios valdymą jis perėmė 2018 m., susidūrė – kaip ir „Exxon“ – su visa krūva pasaulinio masto paklydimų, kurie kainavo per daug ir uždirbo per mažai.
M. Wirthas sumažino „Chevron“ kapitalo išlaidas pusiau, palyginti su tuo, kas buvo 2014 m., ir didžiausią dėmesį sutelkė į skalūnus. Nors skalūnų gręžimas gali būti brangesnis nei įprasta naftos gavyba, jis taip pat greičiau pagamina energiją. Išgręžus gręžinį, jau po kelių savaičių galima siurbti naftą – tuo tarpu atviroje jūroje esančiose platformose ar suskystintų gamtinių dujų terminaluose gavyba prasideda po 5–10 metų. Be to, skalūnų gręžinius galima greitai uždaryti, jei kainos pradeda mažėti – kaip tada, kai balandžio mėnesį naftos kainos nukrito žemiau nulio dolerių už barelį, ir kai kurie gamintojai pirkėjams turėjo primokėti už tai, kad šie ją pasiimtų, nes nebuvo kur jos laikyti. Kitos didžiosios bendrovės taip pat išplėtė skalūnų gavybą, tačiau nė viena nebuvo tokia agresyvi kaip „Chevron“. Dabar ji – didžiausia Vakarų Teksaso milžiniško Permės baseino gamintoja.
Dieną prieš M. Wirtho pasisakymą susitikime su Teksaso naftos gavėjais „Chevron“ už 5 milijardus dolerių įsigijo „Noble Energy“. Retas popandeminis sandoris suteikė kompanijai papildomų skalūnų akrų tiek Permės baseine, tiek baseine Kolorado valstijoje, bei dujų telkinį netoli Izraelio krantų. Kaina gera; vos prieš kelis mėnesius „Noble“ vertė siekė 10 milijardų dolerių.
„Mes iš tiesų tikime, kad subalansuota kapitalo programa, kurioje yra ir keletas didesnio ciklo sudėtingų projektų, ir labai sveikas komponentas, kuris būtų lankstesnis – tai tinkamas derinys mūsų kompanijai“, – pažymėjo M. Wirthas. Jam patinka girtis savo sugebėjimu greitai reaguoti į tai, ką pats vadina „kainų trigeriais“ – didelis pokytis nuo tų laikų, kai įprasta pramonės praktika buvo sukaupti kiek įmanoma daugiau anglies ir pumpuoti visu pajėgumu.
Kol kas oficialus „Chevron“ požiūris į klimato kaitą skiriasi nuo „BP“, „Shell“ ir Prancūzijos „Total“. Visos trys bendrovės įsipareigojo pagreitinti perėjimą prie švaresnio kuro šaltinių, kad paklustų Paryžiaus klimato susitarimui ir iki 2050 m. pasiektų „nulinę anglies emisiją“. Siekdamos patvirtinti savo ekologiškus įsipareigojimus žemų naftos kainų metu, „BP“ ir „Royal Dutch Shell Plc“ apkarpė savo didžiai vertinamus dividendus.
Užuot perėjęs prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio kuro, kaip daro europiečiai, „Chevron“ vengia ekstravagantiškų veiksmų ir priešinasi perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kur turi per mažai žinių ir įsivaizduoja, kad grąža bus mažesnė. M. Wirthas nebenori kartoti klaidų, tokių kaip katastrofiškos „Chevron“ investicijos į geoterminę energiją prieš 20 metų. „Savo akcininkams esame įsipareigoję investuoti į dalykus, kuriuos galime daryti išmintingai ir kurie gali duoti gerą grąžą, – sakė jis „Bloomberg“ praėjusiais metais. – Energetikos sektoriuje to nematome.“ „Chevron“ atstovas pažymėjo, kad daugelis ekspertų mano, jog naftos ir dujų suvartojimas sudarys pusę pasaulinio energijos suvartojimo dar mažiausiai du dešimtmečius, ypač besivystančiose šalyse. „Visi mūsų veiksmai atitinka mūsų ilgalaikius finansinius prioritetus – o prioritetas Nr. 1 yra apsaugoti dividendus“, – teigė jis.
Teoriškai „Chevron“ siekia tapti apsukriu pigios energijos operatoriumi, galinčiu greitai reaguoti į pasaulinius paklausos pokyčius. Praktiškai – toli gražu. Dar praėjusiais metais kompanija pripažino, kad įgyvendindama 45 milijardų dolerių vertės naftos projektą Kazachstane, biudžetą viršijo 25 proc., primindama keletą blogiausių ekscesų, nutikusių iki 2014 m., kai nafta kainavo daugiau nei 100 dolerių už barelį. „Chevron“ taip pat pranešė apie 3 milijardų dolerių nuostolį per antrąjį ketvirtį – sunkiausią per mažiausiai tris dešimtmečius – ir 4,4 milijardų dolerių turto nurašymą. Kompanija mažina Permės ir kitų skalūnų žaidimų apsukas. M. Wirthui būtent tai ir reiškia lankstumą. Kritikams šie nuostoliai reiškia dar vieną vinį į iškastinio kuro karstą.
Klimato aktyvistai kritikuoja palyginti nedideles „Chevron“ investicijas į biokurą ir vėjo bei saulės energiją, teigdami, kad tai daro per mažai pastebimą poveikį pasaulinėms emisijoms. Tačiau Mariana Liakopoulou, NATO Kanados asociacijos energetinio saugumo tyrinėtoja, svarsto, kad „Chevron“ požiūris, nors ir ne visai palankus klimatui, „gali padėti sugeneruoti greičiausius pinigų srautus per trumpą ir vidutinį laikotarpį“. Ji teigia, kad šios pajamos galėtų būti panaudotos „laipsniškam diversifikavimui į mažų anglies dioksido emisijų turtą ir atsinaujinančius energijos išteklius, su sąlyga, kad klimato kaita bus pripažinta JAV administracijos prioritetu“.
O kas, jei naftos paklausa neatsigaus dar metų metus, kaip neseniai prognozavo „Shell“ generalinis direktorius Benas van Beurdenas? O „BP“ B. Looney neatmeta galimybės, kad popandeminė paklausa jau pasiekė aukščiausią tašką. Tai bauginančios perspektyvos naftos kompanijoms, kurios ilgą laiką klestėjo kaip ribotų išteklių, kuriais paremta pasaulio ekonomika, tiekėjos. Išteklių jau nebetrūksta – dėl skalūnų, o „BP“ prognozuoja, kad naftos kainos ateinančiais dešimtmečiais gali būti net 20 proc. mažesnės, nei ta pati bendrovė prognozavo vos prieš du mėnesius.
„Chevron“ riziką kelia tai, kad ji atsilieka nuo konkurentų, gamindama daug klimatui grėsmę keliančios naftos ir dujų, kurių niekam nereikia. M. Wirthas tvirtina, kad ši rizika jo negąsdina, nes, kaip ir daugelis energetikos permainų praeityje, ši yra tiesiog „klaidingai suprasta“. Teksaso naftos ir dujų asociacijai jis sakė, kad naujosios technologijos, kurias palaiko laisvos rinkos, padės naftos milžinams klestėti net ir sprendžiant klimato klausimus.
M. Wirthas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į banginius – atvejį, kai naftos kompanijos turėjo galimybę išplėsti savo tradicinį verslą, tuo pačiu atnešdamos teigiamų pokyčių aplinkai. Dar XIX a. šios būtybės „buvo ant išnykimo ribos“, sakė M. Wirthas, nes jų aliejus buvo naudojamas kaip kuras apšvietimui. Bet paskui naftos kompanijos jį pakeitė žibalu. „Ironiška, nes frazė „Gelbėkit banginius“ yra populiarus aplinkosaugos lozungas, – sakė jis. – Tiesą sakant, mūsų pramonė kaip tik ir padėjo išgelbėti banginius.“ Ar iškastinis kuras padės išgelbėti nykstančią „Chevron“ ir jo giminiečių rūšį – dar pamatysime.