Toliau pateikiamos dėl aiškumo šiek tiek paredaguotos ištraukos iš ilgo interviu su D. Zhangu įmonės būstinėje. 47‑erių metų vyras ne kartą nustebino – tiek paaiškinęs, kodėl vykdė prieštaringai vertinamą įmonės plėtrą, tiek papasakojęs, jog žavisi NBA ir atskleidęs, kurį žaidėją laiko „žudiku“.
Kaip pasikeis „Alibaba“, kai jis perims pirmininko postą.
Naujo pirmininko atėjimą planavome labai ilgai. Įmonei jau 20 metų. Susikūrėme tvirtą pagrindą elektroninės prekybos, logistikos, užmokesčio priėmimo ir debesijos srityse. Per artėjančius 20 metų visi verslai persikels į skaitmeninį amžių. Mes tęsime savo misiją – siekti, kad verslą vykdyti būtų lengva visur. Dabar turime rasti būdą, kaip savo misiją vykdyti skaitmeniniame amžiuje. Vystysime daugiau verslų ir teiksime daugiau paslaugų, kad padėtume klientams išspręsti svarbiausias problemas. Norime sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, padedančią klientams pasiekti sėkmę skaitmeniniame amžiuje.
Apie pirmuosius savo karjeros planus.
Norėjau būti makleriu. Kinija savo akcijų biržą atvėrė maždaug 1991 m., tais metais, kai pradėjau studijuoti universitete. Buvome pirmoji šios akcijų biržos karta. Specializavausi vertybinių popierių srityje, nes Šanchajaus finansų ir ekonomikos universitete toks kursas buvo dėstomas pirmą kartą. Tačiau 1995 m., kai baigiau universitetą, įvyko dvi nelaimės. Pirmoji gerai žinoma – tai „Barings“ banko žlugimas.
Tuo metu kandidatavau į postą šio banko Šanchajaus padalinyje, tačiau antrojo etapo metu man pasakė, kad darbuotojo nebereikia. O kita nelaimė labai garsi Kinijoje – ją galima laikyti Kinijos „Barings“. Viena įmonė (tuo metu didžiausia Kinijos brokerių įmonė, Šanchajaus „Wanguo Securities“) taip pat sužlugo ir buvo sujungta su kita įmone.
Apie sekimą tėvo pėdomis.
Mano tėvas buvo buhalteris, be to, baigė tą patį universitetą. Tačiau jis nenorėjo, kad aš būčiau buhalteriu. Tai labai juokinga istorija. Pradėjęs dirbti „Arthur Andersen“ su juo vis pajuokaudavau – sakydavau: „Daug metų nenorėjai, kad būčiau buhalteriu, todėl tapau auditoriumi.“ Buhalteriu iš tiesų nedirbau nė dienos.
Kaip dirbdamas viename iš papildomų įmonės biurų sužinojo, kad „Arthur Andersen“ žlugo, o tada pradėjo dirbti „PricewaterhouseCoopers“.
Dirbdamas jautiesi kaip kareivis fronte. O kai štabas staiga dingsta, išgyveni labai keistą etapą. Ši patirtis labai svarbi ir unikali. „Alibaba“ dažnai nusiperka įmonių arba su jomis susijungia. Tokiais atvejais sakau savo komandai – kai investuojame arba nusiperkame kitą verslą, turime suprasti, ką jaučia ten dirbantys žmonės. Turime juos gerbti. Turime jiems padėti, nes jie – geri vyrai, geri žmonės. Jei jiems nepatarsime, jie greičiausiai nieko nepasieks, o tada geriausia išeitis bus išeiti iš darbo. Bet jei priimsime juos išskėstomis rankomis, žmonės pasiliks.
Kaip svarbu pradėti naujus verslus.
Esu įsitikinęs, kad kiekvienas verslas turi savo gyvenimo ratą. Turime būti išradingi ir kurti naujus verslus diegdami naujas technologijas ir remdamiesi naujais modeliais. Tada visas verslas gali tapti tvarus. Visada sakome, kad norime kurti tvarų, ilgalaikį verslą. Tačiau dauguma verslų negali gyvuoti amžinai. Tvirtai tikiu, kad jei patys neužbaigsime savo verslo, jį užbaigs kas nors kitas. Todėl labiau norėčiau, kad seną mūsų verslą išstumtų naujas mūsų verslas.
Apie konkurenciją su „Meituan“ maisto pristatymo paslaugų rinkoje.
Nelaikome to atskiru verslu. Maisto pristatymas – tai labai svarbi vartojimo kategorija, kuria žmonės naudojasi vis dažniau. Taigi plečiame verslą į kitą kategoriją. Antra, šis žingsnis labai svarbus vystant skaitmeninio apmokėjimo paslaugą – pavyzdžiui, vietoje mokant restorane arba mokant už maisto pristatymą. Trečia, vietinės paslaugos, ypač maisto pristatymas, padeda kurti pristatymo pagal pareikalavimą paslaugų tinklą, kuris svarbus ne tik pristatant maistą, bet ir išpildant parduotuvės galimybes bei užtikrinant prekių pristatymą tiesiai vartotojams.
Kodėl „Hema“ (dabar tapusį „Freshippo“) projektą laikė paslaptyje.
Kai pradėjome „Hema“ verslą, įkūriau jį Šanchajuje. Taip padariau dėl dviejų priežasčių. Pirma, galėdami dirbti toliau nuo pagrindinės būstinės turėjome galimybę tyliai patys išmėginti naujoves. Antra, taip patogiau man, nes pats gyvenu Šanchajuje. Taip kiekvieną savaitgalį grįždavau namo. Visą savaitę dirbdavau čia, Hangdžou, o savaitgaliais su komanda Šanchajuje dirbdavome su savo naujuoju kūdikiu.
Ši parduotuvė – tai ne tradicinė fizinė parduotuvė. Tai – naujovė, nes beveik pusė pardavimų vykdomi internetu. Taigi žmonės užsisako internete, užsakymas įvykdomas parduotuvėje, o tada prekės per 30 minučių pristatomos į namus – vos pareikalavus. Mūsų pagrindinis tikslas – ne turėti parduotuvių tinklą, o vystyti naują mažmeninės prekybos technologiją ir kurti naują verslo modelį.
Apie savo viziją Pietryčių Azijoje ir „Lazada“ verslą.
Pietryčių Azija – pirmoji vieta, kur bandėme plėsti savo verslą už Kinijos ribų. Manome, kad artėjantį dešimtmetį pasaulinė plėtra „Alibaba“ bus labai svarbi, todėl norime plėstis už Kinijos ribų. Pietryčių Azijos populiacija labai didelė ir turi didelę jauną kartą, kuri daug naudojasi mobiliosiomis technologijomis, be to, yra istoriškai ir kultūriškai artima Kinijai. Dėl šios priežasties prieš kelis metus įsigijome „Lazada“. Nuo tada šiai įmonei daug davėme – ne tik investavome pinigų, bet ir teikėme naujas technologijas ir siuntėme naujus darbuotojus.
Apie kas ketvirtį vedamus mokymus ruošti naujajai „Alibaba“ lyderių kartai.
Kasmet nemažai laiko skiriu darbuotojams – taip pat ir naujų darbuotojų paieškai. Žinoma, darbuotojų tam tikram postui neieškau. Jeigu reikalingas naujas darbuotojas, mano vadovai ir žmogiškųjų išteklių skyriaus atstovai jį suranda. Aš tame procese nedalyvauju.
Tačiau noriu rasti daug patirties ir potencialo ateityje turinčius žmones. Kasmet randu kelis prie mūsų prisijungti galinčius žmones – nedaug, galbūt keturis, penkis, gal šešis. Jei pažvelgtume į žmones, kuriuos priėmėme prieš trejus ar ketverius metus, rastume tokių, kurie ėmė vadovauti kokiai nors verslo atšakai arba tapo naujų verslų vadovais.
Mūsų įmonė plečiasi, todėl reikia naujų vadovų. Reikia jaunų žmonių, pripažįstančių mūsų vertybes ir turinčių daug energijos bei įvairiausių gebėjimų. Todėl stengiamės ieškoti žmonių iš skirtingų pramonės šakų. Ieškau labai gerų vadovo gebėjimų ir didelį potencialą turinčių žmonių.
Kaip vertina savo paties darbą.
Savo darbą kasmet įvertinu pats. Tikrinu, kiek pradėjau naujų verslų ir kiek radau naujų žmonių.
Apie tai, kaip mėgsta NBA.
Nuo pat Yao Mingo laikų esu didžiulis „Rockets“ gerbėjas. O dar anksčiau, kai „Rockets“ tapo čempionais 1994 m. ir 1995 m., mėgau Hakeem Olajuwon. Labai mėgstu sportą, žiūriu daug rungtynių. Tačiau mano mėgstamiausias žaidėjas per visą NBA istoriją – Reggie Miller. Jis – tikras žudikas!