Ekonomikos augimą dažniausiai sustabdo kylančios palūkanų normos arba finansinės krizės – t. y., netikėti įvykiai, dėl kurių visoje ekonomikoje ima smukti prekių ir paslaugų paklausa. Retesnis nuosmukio tipas – tai pasiūlos nuosmukis, kylantis, kai ekonomikos netenka gamybos pajėgumų. Vien dėl sumažėjusios pasiūlos kilusio nuosmukio visame pasaulyje nebuvo nuo aštuntojo dešimtmečio naftos kainų krizės. Tačiau jei 2020 m. kiltų pasaulinis nuosmukis, jis patektų į šią kategoriją – pagrindinė jo priežastis būtų tarp Kinijos ir JAV įvesti prekybiniai barjerai.
Nors tikėtasi, kad 2019 m. šalių prekybos karas baigsis, didžiąją metų dalį jis tik aštrėjo. 2019 m. spalį atidėtas keleto tarifų įvedimas, tad šalių santykiai šiek tiek sušilo, tačiau nesutarimų pabaigos dar reikės palaukti. Vis dar įmanoma, kad vidutiniškai tarifai iš JAV importuojamoms prekėms naujų metų pradžioje sieks 6 proc. – aukščiausią tašką per visą amžių. Be to, tarifai imami taikyti ir prekėms, kurias sunku greitai pakeisti. Įmonės ir jų tiekimo grandinės priverstos taikytis prie nepalankių sąlygų, o jų bėdos anksčiau ar vėliau persimes ir į kitas ekonomikos sritis.
Istorijoje sunku rasti pavyzdžių, koks gali būti dėl prekybos karų kilęs nuosmukis ir ką tokiu atveju reikėtų daryti. Mažai kuo padeda ir ekonomikos teorija – joje pranašaujama, kad tarifai (kaip ir visos pasiūlos pusėje kylančios problemos) padidintų infliaciją. Tačiau iki šiol geriausiai matomos prekybos karo pasekmės buvo mažėjantis įmonių pasitikėjimas, visame pasaulyje sulėtėjusi gamyba ir negausios investicijos. Tikėtina infliacija, kaip ir ilgalaikės palūkanų normos, mažėja. Dėl to sulėtėjimas atrodo įprastesnis.
Tačiau yra ir geroji pusė – dabar aiškiau, kokios politikos reikėtų imtis: ekonomikas reikia stimuliuoti. JAV Federalinis rezervas jau sumažino palūkanų normas, Europos Centrinis Bankas (ECB) ėmėsi kiekybinio lengvinimo priemonių, o Kinijos politikai sušvelnino tiek pinigų, tiek fiskalinę politiką. Tačiau turtingųjų šalių centriniai bankai pasiekė pinigų politikos ribas. Europoje palūkanų normos jau dabar neigiamos, o ECB negali amžinai pirkti obligacijų galų gale nesusidurdamas su teisiniais apribojimais. Federalinis rezervas mažinti palūkanų normas taip pat galės neilgai. Vieninteliai centriniai bankai, kurie gali laisvai remti savo ekonomikas – tai besivystančių rinkų bankai, kurių palūkanų normos aukštesnės. Jiems laisvesnė Federalinio rezervo politika – puiki naujiena, nes taip sušvelninamas spaudimas jų valiutai.
Dar daugiau nežinios atsiranda dėl to, kad aukščiausius pasaulio postus neseniai perėmė nauji asmenys. ECB nuo šiol vadovaus Christine Lagarde. Nors ji tokia pat taikinga kaip ir ankstesnis banko vadovas Mario Draghi, šiaurės šalių atstovams vis labiau nerimaujant dėl neigiamų palūkanų normų ir obligacijų pirkimo, suvaldyti banko valdančiąją tarybą jai bus nelengva. Jungtinėje Karalystėje Marką Carney turi pakeisti naujas Anglijos banko valdytojas. TVF vairą iš C. Lagarde perėmė viena vyriausių Pasaulio banko pareigūnių Kristalina Georgieva.
Be to, tiek prekybos karui, tiek ekonominei politikai didelę įtaką turės JAV prezidento rinkimai. Jei Donaldas Trumpas bus išrinktas dar kartą, investuotojai gali tikėtis, jog bus puolama Federalinio rezervo nepriklausomybė, o 2022 m. pasibaigus kadencijai jo vadovas Jerome Powellas bus pakeistas nuolankesne asmenybe. O jei į Baltuosius rūmus pateks demokratų partijos atstovas, tikėtina, kad bus atsisakyta D. Trumpo sumažintų mokesčių ir padidintas spaudimas turtingiesiems.
Bet kokiu atveju JAV pinigų politikos laukia pokyčių laikotarpis. 2020 m. Federalinis rezervas užbaigs pinigų politikos gairių peržiūrą. Greičiausiai bus iškeltas tikslas siekti 2 proc. infliacijos vidurkio per visą ekonominį ciklą, o ne visą laiką. Po nuosmukio laisviau žvelgiant į tikslo neatitinkančius infliacijos rodiklius bus galima agresyviau kovoti su ekonomikos lėtėjimu.
Federaliniam rezervui taip pat reikės susidoroti su pastaraisiais metais naudotų kiekybinio lengvinimo priemonių pasekmėmis. Neužtenkant centrinio banko pinigų kilo problemų vienos nakties pinigų rinkose. Federalinis rezervas ir vėl praplės savo balansą, kad sumažintų grynųjų trūkumą ir užtikrintų, jog jo pinigų politika taikoma visoje finansų sistemoje.
Baisus scenarijus
Nuosmukis nėra neišvengiamas. Daugelyje valstybių, ypač JAV, nuo jo saugo tvirta darbo rinka ir užtikrinti vartotojai. Tačiau šios apsaugos silpsta. O blogiausias galimas scenarijus – kad prekybos karai vis dėlto padidins infliaciją (galbūt prisidedant ir augančioms naftos kainoms), o augimas mažės – turėtų išgąsdinti viso pasaulio centrinius bankus. Pasaulio ekonomika artėja prie mažai suprantamo tipo nuosmukio, o centrinių bankų laukia neaiškumo ir pokyčių laikotarpis. Tokia padėtis tikrai nepatogi.