Su rinkodaros profesionalu Todu kalbėjausi 2014 m. rašydama knygą „Crunchtime: How Married Couples Confront Unemployment“ („Krizė: kaip sutuoktiniai reaguoja į nedarbą“), kurioje aptariama puikiai išsilavinusių ir vaikų turinčių amerikiečių sutuoktinių patirtis netekus darbo. Kaip ir daugeliui kitų mano apklaustų profesionalų, Todui darbas teikė tapatybės jausmą ir nulėmė jo savivertę bei požiūrį į savo socialinį statusą. Tačiau dabar jo savivertei grėsmė kyla nuolat, nes tokie profesionalai kaip Todas tapo gerokai prieš pandemiją atsiradusios ir visur įsivyravusios nežinomybės darbo rinkoje aukomis.
Šiuo metu nedarbo lygis pasiekė istorines aukštumas, tad dabar – pats tinkamiausias laikas vėl aptarti sąsają tarp savo tapatybių ir darbo.
Nežinomybė darbo rinkoje auga jau kelis dešimtmečius
JAV organizacijos jau daug dešimtmečių keičia savo filosofiją ir sako ne „kuo daugiau, tuo geriau“, o „geriau mažiau“. Darbuotojų atleidimas ir operacijų mažinimas jau tapo neatsiejama daugelio organizacijų struktūrinės logikos dalimi. 2007–2009 m. nuosmukis tapo viena svarbiausių akimirkų, kai išryškėjo vis didėjanti nežinomybė darbo rinkoje – net ir puikiai išsilavinusiems darbuotojams. O dabar dėl įsakymo laikytis atstumo nuo kitų kilo grėsmė, kad aukštyn kojomis apvirs dar didesnės dalies JAV profesionalų karjeros.
Ekonominiai nuostoliai pavieniams gyventojams ir šeimoms bus didžiuliai, tačiau kokia bus žmogiškoji kaina? Todas neteko ne tik pajamų, bet ir socialinio statuso, be to, jį apėmė gilus gėdos jausmas. Jausdamasis atstumtas darbo rinkos ir susigėdęs dėl to, kad yra bedarbis, jis prarado pasitikėjimą savimi. Jis nežinojo, kaip bendrauti su kitais ir prasmingai leisti laiką.
Todo patirtis atskleidžia skaudžią šių dienų tiesą – darbas (arba jo neturėjimas) tapo neatsiejamas nuo žmogaus moralinės vertės.
Motinos ir tėvai nedarbą išgyvena skirtingai
Nors kaip ir Todas savivertę praradę teigė daugelis mano apklaustų vyrų, darbo netekusių moterų patirtis bent per pirmuosius kelis mėnesius buvo šiek tiek kitokia. Teisininkė Dorisė man teigė, kad „savivertę pakelia buvimas mama“. Darbo netekusios moterys pasakojo, kad atrado naują socialinį pasaulį – namų šeimininkių ir mamų. Kitai darbo netekusiai moteriai Darlenai atėjus į sūnaus mokyklą darbo dienos ryte, ją mielai sutiko kitos mamos iš Tėvų ir mokytojų draugijos.
Tačiau darbo netekę tėčiai tėvystę patyrė kitaip. Vienas darbo netekęs tėtis Viljamas papasakojo, kad darbo dienomis prižiūrėdamas keturmetį sūnų jautėsi nejaukiai. Pavyzdžiui, jis vesdavosi sūnų į vietos baseiną, o ten, jo žodžiais tariant, „būdavo kokios 20 mamų ir aš“. „Tiesiog nežinodavau, kaip bendrauti, be to, ir nelabai norėjau, suprantate? Jaučiausi nejaukiai. Jaučiausi kaip vienas keistuolis vaikinas“, – pridūrė jis. Viljamo sumišimas labai skyrėsi nuo Darlenos potyrių.
Tačiau pastebėjau, kad net ir tos moterys, kurios netekusios darbo jautėsi išlaisvintos nuo neįmanomos užduoties vienu metu būti ir tobula darbuotoja, ir tobula mama, laikui bėgant ėmė ilgėtis profesionalios veiklos. Be to, nors buvimas mama kai kurioms moterims padeda geriau valdyti savo laiką ir praplėsti socialinius santykius, aišku, kad tai įmanoma tik todėl, kad mokamas moterų darbas vertinamas ne taip, kaip vyrų. Net tada, kai moterys uždirba daugiau nei jų sutuoktiniai, jos vis tiek būna atsakingos už nepastebimą ir neapmokamą darbą šeimose. Tuo tarpu tėvystė negali visiškai kompensuoti nematomų darbo teikiamų privalumų vyrams. Dėl to moterims sunkiau lygiomis teisėmis dalyvauti mokamo darbo rinkoje, o vyrams – lygiomis teisėmis užsiimti nemokamu darbu ir vaikų priežiūra.
Metas viską apgalvoti iš naujo. Padėti gali vyriausybė ir darbdaviai
Pastovus darbas vis retesnis ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, o dėl COVID 19 pandemijos laukiama naujos nedarbo bangos, todėl reikėtų iš naujo apgalvoti, kodėl darbas taip smarkiai nulemia mūsų kaip socialinių gyvūnų vertę.
Norint atsieti moralinę savo vertę nuo darbo, prireiks pakeisti visą kultūrą, tačiau tokį pokytį gali paskatinti socialinė politika. Pavyzdžiui, politikoje didžiausi nesutarimai dažniausiai kyla dėl bedarbystės pašalpų ir jų stigmatizavimo, kylančio dėl to, kad moralinė vertė sutapatinama su darbu.
Vyriausybės politikoje turėtų būti atsižvelgiama į lyčių nelygybę ir pasirūpinama, kad tiek vyrai, tiek moterys galėtų prisiimti daugelį socialinių vaidmenų – ne tik darbuotojų, bet ir tėvų, brolių ir seserų, vaikų, tetų ir dėdžių, draugų ir vadovų. Iš dalies to pasiekti būtų galima pripažįstant vaikų priežiūrą darbu, kaip daroma daugelyje Skandinavijos šalių. Švedijoje tėvams suteikiama iki 15 mėnesių atostogų, kurias 80 proc. apmoka vyriausybė (žinoma, su didžiausių išmokų apribojimais). Be to, vaikui sulaukus vienerių, jam automatiškai suteikiama vieta viešoje vaikų priežiūros sistemoje.
Prisidėti gali ir darbdaviai. Pavyzdžiui, įmonės galėtų sumažinti lūkesčius ir nereikalauti, kad darbuotojai visada būtų pasiekiami, fiziškai ateitų į darbą ir būtų visiškai jam atsidavę. Priėmusios tikrai veiksmingą lankstaus darbo politiką (pavyzdžiui, leisdamos dirbti iš namų arba laisvai išdėlioti darbo valandas), jos parodytų, kad atsisakyti senosios darbo politikos įmanoma ir priimtina, ir kad dėl to nebūtina susigadinti karjeros. Darbdaviai gali smarkiai pakeisti darbo kultūrą paprasčiausiai atsižvelgdami į tai, kad darbuotojai pareigų turi ir ne darbovietėje.
Kartu visi šie žingsniai padėtų tėvams įgyti ir kitą vaidmenį ne darbe. Viljamas baseine nebesijaustų nelaukiamas, nes vaikus prižiūrintys tėčiai nebebūtų keistenybė.
Laikui bėgant Todas, Viljamas, Dorisė, Darlena ir kiti mano apklausti profesionalai susirado naujus darbus. Kai kurie iš jų pradėjo dirbti visą darbo dieną ir gavo puikų atlyginimą. Kiti dirbo pusę darbo dienos. Tačiau gerėjant ir blogėjant profesiniam gyvenimui, vietoje nestovėjo ir asmeninis gyvenimas. Kai kas neteko tėvų, kai kas išsiskyrė. Vienas žmogus mirė. Kai kas vėl neteko darbo. Vis dėlto profesinė pamoka buvo aiški – net ir prestižinis ir puikiai apmokamas darbas nebėra amžinas.
Tad ar tikrai verta leisti, kad visa emocinė ir psichinė mūsų gerovė priklausytų nuo tokio nepastovaus dalyko?
*Visi vardai pakeisti.