Pasak banko įrašų, N. Wakil paliepė šveicarų bankininkams pervesti 5,9 mln. dolerių mėsos tiekimo sutartis jam skyrusio Venesuelos Maisto produktų ministro Carlos Osorio giminėms. Oficialioje ataskaitoje Venesuelos parlamentarai šią 2012 ir 2013 m. atliktą pavedimų seriją pavadino „įtartinomis operacijomis“.
„Vadinkite, kaip norite – kyšiais ar komisiniais, tačiau tai – korupcija“, – teigė prie ataskaitos rašymo prisidėjęs ir dabar į Kosta Riką pasitraukęs parlamentaras Ismael Garcia. Pasak dviejų su tyrimu susipažinusių asmenų, nei N. Wakil, nei C. Osorio baudžiamosios bylos neiškeltos, tačiau platų Venesuelos korupcijos tyrimą vykdantys JAV prokurorai tikrina ir N. Wakil sutartis.
Kyšiai Venesueloje nieko nestebina, o ekonomistai spėja, kad nuo 2003 iki 2015 m. dėl korupcijos iš valstybės pasisavinta mažiausiai 385 mlrd. JAV dolerių. Tačiau 5,9 mln. dolerių vertės N. Wakil pavedimai išsiskiria tuo, kad juos atliko tik vienas bankas.
Abi kiekvieno pavedimo šalys, tiek siuntėjas, tiek gavėjas, naudojosi Ženevoje įsikūrusio šeimos valdomo banko „CBH Compagnie Bancaire Helvetique SA“, nuo 2006 m. išaugusio aštuonis kartus, sąskaitomis. Pasak iki 2017 m. vidurio Venesuelos generalinio prokuroro biuro tiriamoms finansinių nusikaltimų byloms vadovavusio Zair Mundaray, bankas iš dalies verčiasi aptarnaudamas klientus iš Venesuelos – ypač tuos, kurie susikrovė milijonus iš sandorių su vyriausybe.
„Šis bankas – geriausia vieta Venesuelos piliečiams slėpti pinigus. Jie visi naudojasi CBH paslaugomis“, – teigė dabar Kolumbijoje gyvenantis Z. Mundaray, kuris dirba su kitais buvusiais prokurorais bandydamas surinkti įrodymų ir iškelti baudžiamąsias bylas Venesuelos prezidento Nicolas Maduro ir jo pirmtako Hugo Chavez parankiniams. Jų tikslas – iškelti šias bylas teisme kai (arba jei) pasikeis Venesuelos politinis režimas.
Z. Mundaray manymu, bankas turėtų būti nubaustas už bendradarbiavimą su asmenimis, apkaltintais bandymu vogti iš Venesuelos iždo. Jungtinėse Valstijose mažiausiai vienas CBH klientas nuteistas su korupcija susijusioje byloje, o daugelis kitų apkaltinti arba tikrinami vykdomuose tyrimuose.
Pasak dviejų su tyrimais susipažinusių asmenų, JAV prokurorai korupcija įtaria mažiausiai penkis CBH sąskaitas turinčius Venesuelos piliečius. Tačiau, pasak jų, pats bankas niekuo nekaltinamas.
Paprastame penkių aukštų pastate netoli parduotuvių pilnos pagrindinės Ženevos gavės įsikūrusio banko tarnautojai smulkiau pakomentuoti šią istoriją atsisakė. N. Wakil taip pat neatsakė į žinutes, paliktas šeimos verslo biure jo verslo partneriui ir advokatui – oficialiems N. Wakil Floridoje įkurtų įmonių atstovams. Tuo tarpu C. Osorio kaltinimus korupcija Venesuelos civilinių bylų teisme neigė, o 2017 m. teisėjas pripažino, kad parlamentarų ataskaita laikytina šmeižtu. C. Osorio į Venesuelos Informacijos ministerijoje ir jo valdomoje valstybinėje įmonėje paliktus prašymus pakomentuoti neatsakė.
Nei pats CBH, nei banko darbuotojai jokia nusikalstama veikla nekaltinami. Šveicarijos ir Izraelio pilietybę turintis banko valdybos pirmininkas Joseph Benhamou, kurio šeima bankui vadovauja jau dešimtmetį, Floridos bankų atstovams teigė, kad bankas niekad nebuvo nubaustas reguliuotojų ar teisėsaugos pareigūnų ir laikosi visų Šveicarijos tarptautinių įstatymų. Šie komentarai buvo pateikti šeimai bandant įsigyti Majamyje įsikūrusį banką – tačiau federaliniams reguliuotojams svarstant Benhamou šeimos prašymą, plano staiga atsisakyta be jokio viešo paaiškinimo.
Nepaisant to, CBH klientai iš Venesuelos nuo 2010 m. daugybę kartų minimi JAV baudžiamosiose bylose. Pasak įstatymų įrašų, mažiausiai trimis atvejais Venesuelos piliečiai buvo nuteisti arba oficialiai apkaltinti naudojęsi CBH sąskaitomis duoti arba gauti kyšius ar plauti neteisėtai įgytus pinigus. Vienas iš jų – buvęs Venesuelos iždo vadovas Alejandro Andrade. 2017 m. A. Andrade federaliniame teisme Majamyje prisipažino paėmęs daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių kyšių, taip pat ir dešimtis milijonų dolerių iš CBH sąskaitų, kuriuos, kaip teigiama prie kaltės pripažinimo pridėtame pareiškime, naudojo pirkti privačius lėktuvus bei apmokėti išlaidas už savo žirgus.
Teismų dokumentai, vidiniai susirašinėjimai el. paštu ir interviu su banko operacijas išmanančiais asmenimis atskleidžia, kad daugeliui Venesuelos klientų CBH buvo daugiau negu vien pasyvus indėlių saugotojas. Nepriklausomų advokatų ir CBH darbuotojų el. laiškuose atskleidžiama, kad banko darbuotojai bendradarbiavo su advokatais iš Panamos ir Liuksemburgo ir kūrė klientams įmones, o banko būstinę Ženevoje nurodė kaip mažiausiai 15 tokių įmonių adresą.
Pasak trijų su banko operacijomis susipažinusių asmenų, jame nebuvo neįprasta vykdyti pavedimus, kurių gavėjai ir siuntėjai abu turėjo sąskaitas CBH, kaip nutiko ir mėsos pardavėjo N. Wakil atveju. Šie asmenys taip pat tvirtino, kad bankininkai ragino klientus iš Venesuelos paskatinti savo verslo partnerius taip pat atsidaryti sąskaitų jų banke.
Vidinius pavedimus naudojantys klientai gali išvengti išorinių kanalų, kurie stebimi įtartinus pavedimus aptikti turinčių reguliavimo sistemų. „Akivaizdu, kad jei jie būtų naudojęsi tradicinėmis pinigų pervedimo sistemomis, kas nors būtų pastebęs pavojaus požymius“, – teigia pavedimų aprašymus tikrinęs buvęs Federalinio tyrimų biuro finansinių nusikaltimų ir terorizmo finansavimo specialistas Dennis Lormel. Dabar D. Lormel vadovauja įmonei „DML Associates“, teikiančiai konsultacijas bankams, kaip išvengti pinigų plovimo ir apgavysčių.
58‑erių N. Wakil gimė Alepe, Sirijoje, vėliau imigravo į Venesuelą ir apsigyveno Karakaso Petare rajone – viename didžiausių pasaulio lūšnynų. Iš gatvės prekeivio vyras tapo turtuoliu. Pasak Venesuelos parlamentarų ataskaitos, jis artimai bendravo su C. Osorio – vienu vyriausių valstybės generolų, tapusiu valstybės Maisto produktų ministru, atsakingu už milijardų dolerių vertės maisto tiekimo sandorius.
Valdant N. Maduro, C. Osorio tarnavo daugelyje galingų postų, o birželį buvo paskirtas vadovauti valstybės kalnakasybos įmonei. Buvęs Venesuelos karinės žvalgybos vadovas teigė, kad C. Osorio galima vadinti svarbiausiuoju N. Maduro dvasiniu patarėju, skatinančiu prezidento susidomėjimą „Santeria“ ir kitais Afrikos, Amerikos indėnų ir krikščionių religijų elementus sujungiančiais tikėjimais.
2017 m. C. Osorio laimėjo bylą dėl šmeižto, kurioje tvirtino, kad vieno buvusio ir dviejų esamų parlamentarų pateikti kaltinimai korupcija neteisingi. Teisėjas įsakė parlamentarams sumokėti 900 mln. bolivarų (tuo metu maždaug 447 461 JAV doleris oficialiu valiutos kursu ir apie 129 571 JAV doleris juodosios rinkos kursu) ir nustoti viešinti informaciją apie C. Osorio. Po penkių mėnesių tuos pačius kaltinimus tyręs JAV iždo departamentas priėjo išvadą, kad C. Osorio „prisidėjo prie veiksmų per korupciją iš Venesuelos aprūpinimo maistu programos pasisavinti maždaug 573 mln. JAV dolerių“ ir paskyrė jam sankcijas.
Pasak Nacionalinės asamblėjos tyrimų, N. Wakil specializacija buvo pirkti pigią (kartais beveik pasiekusią galiojimo laiko pabaigą) mėsą ir paukštieną Brazilijoje, o tada parduoti ją Venesuelos aprūpinimo maistu programai su dideliais antkainiais. Tyrėjai atskleidė, kad vos per kelis metus jam suteikta šimtų milijonų dolerių vertės valstybinių sandorių. „Bloomberg“ peržiūrėtuose dokumentuose teigiama, kad tarp jų buvo 2012 m. sandoris parduoti Venesuelai 70 000 metrinių tonų jautienos, makaronų ir kepimo aliejaus. Už toną jautienos mokėta 5,340 JAV dolerių. Sutartyje įspėjama, kad kiekvienai operacijai reikia įkurti kontroliuojančiąsias įmones, kad būtų galima keisti bolivarus ir dolerius, nes valiuta buvo griežtai kontroliuojama.
Pasak keturių su N. Wakil verslo Venesueloje ir JAV tyrimais susipažinusių asmenų, 2012 m. vyras turėjo kelias sąskaitas CBH banke. Iki 2015 m. rugsėjo jo asmeninis turtas išaugo iki 400 mln. JAV dolerių. Šie duomenys atskleisti peržiūrėjus to mėnesio vyro susirašinėjimą el. paštu su savo advokatu ir bankininku, kuris paviešintas „Panamos dokumentų“ skandale (jo metu 2016 m. Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas išspausdino milijonus paviešintų Panamos teisinės įmonės dokumentų).
Kol Venesueloje trūko maisto, didžioji dalis N. Wakil pajamų nukeliavo į JAV, kur turtuolis leido pinigus įspūdingiems pirkiniams. Jis su šeima turi mažiausiai 11 namų Majamyje, daugiausia pirktų per kontroliuojamas įmones. Tarp jų – ir prabangūs apartamentai Biskeino įlankoje, Coconut Grove rajone, kuriuos, kaip atskleidžiama nuosavybės dokumentuose, N. Wakil 2011 m. nusipirko už 3,2 mln. JAV dolerių. Iš daugybės Pietų Floridoje surinktų eismo taisyklių pažeidimų matoma, kad N. Wakil važinėjosi „BMW“ ir „Range Rover“ automobiliais. 2016 m. gale jis nusipirko 5,6 mln. vertės butą 60 aukštų netoli jūros stovinčiame pastate „Porsche Design Tower“, kurio dizainą kurti padėjo garsioji vokiečių įmonė. Pastate kiekvienam butui įrengti didžiuliai stikliniai liftai, kuriais savininkų automobiliai pakeliami į šimtų metrų aukštyje šalia buto durų įrengtus „dangaus garažus“.
Tačiau pasak buvusio prokuroro Z. Mundaray, anksčiau N. Wakil CBH banko sąskaitomis pasinaudojo ne tokiems prašmatniems pirkiniams.
2016 m. po parlamentarų kaltinimų korupcija pradėtas Venesuelos prokurorų tyrimas, kurio centre atsidūrusiuose banko dokumentuose teigiama, kad pradedant nuo 2012 m. gruodžio N. Wakil per septynis mėnesius paprašė savo bankininkų padaryti aštuonis pavedimus iš savo sąskaitų. Buvusio Venesuelos parlamentaro Carlos Tablante pirmą kartą paviešintuose dokumentuose atskleidžiama, kad iš viso N. Wakil pervedė 5,9 mln. JAV dolerių į aprūpinimo maistu programos vadovo C. Osorio svainio CBH sąskaitą.
Z. Mundaray vadovavo prokurorų tyrimui, tačiau 2017 m. N. Maduro netikėtai atleido jo viršininkę, buvusią generalinę prokurorę Luisa Ortega, nes ši ėmė viešai smerkti korupciją. Z. Mundaray ir kiti prokurorai taip pat pasitraukė nebaigę N. Wakil tyrimo. Buvę prokurorai savo noru pasitraukė į Bogotą, kur vadovaujami L. Ortega toliau tiria korupcijos bylas.
Kas nutiko oficialiam tyrimui, kai iš Venesuelos pasitraukė Z. Mundaray ir jo kolegos, neaišku. Dabartinis N. Maduro 2017 m. paskirtas generalinis prokuroras Tarek Saab bylą komentuoti atsisako.
Pasak Z. Mundaray, jam Karakase oficialiai vadovaujant korupcijos bylų tyrimui, įtartinuose sandoriuose nuolat buvo minimas CBH bankas. Jo manymu korupcija įtariami Venesuelos piliečiai šiame Šveicarijos banke savo pinigus laikė metų metus.
„Buvo randama įtartinos veiklos požymių – daugybė sąskaitų, klientai, neturintys aiškių įrodymų, iš kur gauna pinigus, įmonės, nevykdančios jokios aiškios ekonominės veiklos“, – teigia Z. Mundaray.
Dabar CBH vadinamas bankas įkurtas 1975 m. Iš pradžių tai buvo prekybos vertybiniais popieriais tarpininkavimo įmonė „Stock and Commodities Services or Banque SCS Alliance“. Kai KPMG auditoriumi dirbęs Joseph Benhamou prisijungė prie jos valdybos, įmonė jau turėjo banko licenciją ir patalpas Ženevoje, St. Moritze, Liuksemburge ir Nasau. Po septynerių metų J. Benhamou tapo įmonės generaliniu direktoriumi, o jo šeima nusipirko kontrolinį banko akcijų paketą ir pakeitė pavadinimą į „Compagnie Bancaire Helvetique“, prancūziškai reiškiantį „Šveicarų banko įmonė“.
2011 m. CBH ėmė vystyti verslą Venesueloje ir pasisamdė du santykių vadovus Andų regionui– ispaną Santiago Souto ir prancūzą Charles-Henry de Beaumont.
Pasak vidinių banko duomenų, pervesti pinigus iš N. Wakil sąskaitos į C. Osorio giminių sąskaitas paprašyta S. Souto ir kito CBH bankininko Roberto Rodriguez. S. Souto į prašymus pakomentuoti neatsakė.
O kelis metus CBH kartu su S. Souto dirbęs ispanas R. Rodriguez dabar pradėjo dirbti banko padalinyje Honkonge. Liepos mėnesį užkalbintas „Bloomberg“ žurnalistų jis iš pradžių neigė pažinojęs S. Souto, tačiau vėliau pareiškė: „Aš buvau tik jo padėjėjas“. Apie pavedimus kalbėti vyras atsisakė.
Buvę kolegos teigia, kad S. Souto su J. Benhamou dažnai pykdavosi. Tačiau du asmenys tvirtina, kad Ch. Beaumont su generaliniu direktoriumi dažnai kartu vaišindavosi asmeninio virėjo paruoštais pietumis. Pasak vieno asmens, abu vyrai buvo tokie artimi, kad Ch. Beaumont generalinį direktorių J. Benhamou vadindavo „tėčiu“.
Raštu atsakydamas į klausimus Ch. Beaumont teigė, kad jam einant direktoriaus pareigas bankas reikalavo, jog visi klientai pateiktų pajamų ir turto šaltinius nurodančius dokumentus. Pasak jo, peržiūrėję dokumentus CBH darbuotojai patys nuspręsdavo, ar prisiimti klientą. „Aš niekada neturėjau jokios galios priimti sprendimus“, – teigė jis.
O pakomentuoti buvusius klientus vyras atsisakė. „Negaliu komentuoti nei vienos teisinės procedūros, kad ir kokia ji būtų, – teigė jis. – Galiu tik pasakyti, kad niekada nenusižengiau geros praktikos taisyklėms.“
Kitas CBH klientas iš Venesuelos – draudimo ir žiniasklaidos imperijas sukūręs teisininkas Raul Gorrin, 2018 m. rugpjūtį Majamyje apkaltintas pinigų plovimu ir ketinimu pažeisti Užsienio korupcijos praktikų akto nuostatas. Šiuo metu jis slapstosi nuo JAV teisėsaugos.
Praeitais metais teisme svarstytoje A. Andrade byloje pateikiamame pareiškime teigiama, kad 2012 ir 2013 m. R. Gorrin pasinaudojo sąskaita CBH banke ir nusipirko 33,7 mln. JAV dolerių vertės lėktuvą bei apmokėjo buvusio Venesuelos iždo vadovo A. Andrade žirgams skirtas išlaidas. 2013 m. R. Gorrin įsigijo televizijos kanalą „Globovision“ – pasak opozicijos lyderių, taip jis nutildė vieną iš nedaugelio kritikuoti N. Maduro drįsusių kanalų. Su operacijomis susipažinę asmenys teigė, kad R. Gorrin kanalą įsigijo dalį pinigų gavęs iš CBH banko sąskaitų.
Dar vienas CBH klientas – garsaus Venesuelos bankininko sūnus Luis Oberto. Pasak buvusio Venesuelos parlamentaro C. Tablante, L. Oberto vardas į viešumą išėjo vykstant korupcijos tyrimui valstybės valdomoje naftos įmonėje „Petroleos de Venezuela SA“ (PDVSA). Buvęs kovos su prekyba narkotikais biuro vadovas C. Tablante su kolegomis parlamentarais tyrė keletą korupcijos bylų, o savo atradimus surašė knygoje, pavadintoje „El Gran Saqueo“ arba „Didysis apiplėšimas“.
Su tyrimais Venesueloje ir JAV susipažinę asmenys bei C. Tablante teigia, kad 2012 m. L. Oberto ir jo brolio Ignacio kontroliuojama įmonė gavo sutartį suteikti kredito liniją PDVSA, kuri galėjo padėti jiems pasipelnyti iš valiutos keitimo. Pagal sutartį paskolos buvo teikiamos bolivarais, tačiau PDVSA jas grąžindavo doleriais, oficialiu vyriausybės valiutos kursu. Tuo metu Venesuelos juodojoje valiutos rinkoje bolivarai buvo tris kartus pigesni, todėl PDVSA kredito linijas kontroliuojantys asmenys galėjo savo pinigus patrigubinti.
Pasak C. Tablante cituotų vidinių naftos įmonės dokumentų, kartą dabar nebeegzistuojanti Panamoje įsikūrusi įmonė „Violet Advisors SA“, kurios prezidentu nurodomas L. Oberto, o direktoriumi – I. Oberto, suteikė PDVSA 17,49 mlrd. bolivarų vertės kredito liniją. „Bloomberg“ peržiūrėtuose lėšų perdavimo dokumentuose nurodoma, kad „Violet Advisors“ turėjo sąskaitą CBH banke.
Pasak dviejų su tyrimu susipažinusių Venesuelos prokurorų ir pateiktų dokumentų, 2016 m. balandį Venesuelos generalinio prokuroro kabinetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl įtarimų korupcija vykdant dideles PDVSA sutartis. Rašytinė tyrimo santrauka atskleidžia, kad Z. Mundaray vadovaujami prokurorai ištyrė L. Oberto mokesčių ir verslo dokumentus. Dabartinis generalinis prokuroras T. Saab pakomentuoti, kaip vyksta tyrimas, nesutiko.
Pasak dviejų su tyrimu susipažinusių asmenų, Teisėsaugos departamentas tiria, kaip Oberto broliai gavo sutartis paskoloms ir ar pajamos iš jų buvo investuotos JAV.
Majamyje dirbantys Oberto brolių advokatai į smulkius klausimus apie jų verslą atsakyti nesutiko. „Luis ir Ignacio Oberto – labai gerbiami verslininkai, kurie jokioje šalyje niekad nebuvo apkaltinti jokiais nusikaltimais, – bendrame pareiškime teigė advokatai Ed Shohat ir David Oscar Markus. – Tai nestebina, nes jie dirba garbingai, etiškai ir skaidriai. Jie nepadarė jokių nusikaltimų. Bet kokie tvirtinimai, kad tai netiesa, susilauks rimto atsako.“
2013 m. balandį CBH iš Venesuelos verslų ėmė uždirbti dideles pajamas, tačiau S. Souto pasitraukė iš banko ir tapo nepriklausomu turto valdytoju (Ch. Beaumont taip pat išėjo tais pačiais metais). Dokumentai atskleidžia, kad S. Souto klientai net jam išėjus laikė savo pinigus CBH banke, o jis toliau rūpinosi jų piniginiais reikalais. Pavyzdžiui, banko įrašuose matoma, kad N. Wakil paprašė S. Souto padėti padaryti aštuonis pavedimus C. Osorio giminėms tada, kai S. Souto jau nebedirbo CBH.
Tuo tarpu CBH ėmė išlaidauti. Bankas nusipirko Lotynų Amerikos ir Ispanijos bei Portugalijos sąskaitų iš Portugalijos „Banco Espirito Santo“, kuris vėliau sužlugo – reguliatoriai tvirtina, kad taip nutiko dėl neteisėtos veiklos bei „siaubingo valdymo“. CBH įsigijo turto Honkonge ir Rytų Europoje bei atidarė biurą Londone. 2018 m. banko turtas pasiekė 9,3 mlrd. Šveicarijos frankų (9,3 mlrd. JAV dolerių) vertę.
Praeitais metais CBH vadovas J. Benhamou išsikėlė tikslą plėstis į JAV ir sudarė sutartį įsigyti „Brickell Bank“ – vieną padalinį turintį banką Majamio finansų rajone, anksčiau priklausiusį subankrutavusiam „Banco Espirito Santo“. Iš Floridos reguliatoriams pateiktų dokumentų matoma, kad jis ketino perkelti į Majamio banką 120 mln. JAV dolerių vertės indėlių ir siųsti klientus ten atsidaryti sąskaitas. „Ką nors turėti Jungtinėse Valstijose buvo mano svajonė, – 2018 m. reguliuotojų posėdyje teigė J. Benhamou. – O Majamis – tikras finansų centras bei vartai Lotynų Amerikos klientams.“
Patikrinus banko praeitį nerasta nieko įtartino, todėl Floridos reguliuotojai banką įsigyti leido. Tada norint įgyvendinti savo planus J. Benhamous tereikėjo gauti federalinių reguliuotojų patvirtinimą.
Praėjo keli mėnesiai, bet nebuvo jokių žinių. Tada gegužės pradžioje apie planus įsigyti „Brickell Bank“ paskelbė kitas pirkėjas. Pasak rugpjūtį „Brickell Bank“ pateikto pareiškimo, federaliniai reguliuotojai banką įsigyti suteikė teisę Venesuelos finansininkui Juan Carlos Escotet priklausančiam bankui „Banesco USA“. Kodėl nutraukti J. Benhamous planai, atsisakė komentuoti tiek valstijos ir federaliniai reguliuotojai, tiek „Banesco“ ir CBH atstovai.
JAV, Europos Sąjungos ir keleto kitų valstybių teisėtu Venesuelos vadovu pripažįstamas parlamentaras Juan Guaido rasti dingusius valstybės milijardus šiuo metu laiko prioritetu. J. Guaido šiam tikslui suburtos komandos nariai teigia, kad tiksi atgauti nemažą dalį pinigų, tačiau į laukiančius sunkumus žvelgia realistiškai.
Dešimt metų spaudimą Šveicarijos vyriausybei darę užsienio reguliuotojai pagaliau privertė valstybę sušvelninti garsiąsias slaptumo taisykles ir plačiau dalintis informacija. Tačiau JAV prokurorams paprašius atskleisti keletą su įtartinomis Venesuelos piliečių sąskaitomis CBH banke susijusių įrašų, pasak tokius prašymus pateikusių asmenų, rezultatai nedžiugina. Gavusi tokius prašymus iš užsienio teisėsaugos agentūrų Šveicarijos vyriausybė juos svarsto mažiausiai metus. Dėl to JAV prokurorų darbas einasi lėtai.
2018 m. kovą buvęs Venesuelos prokuroras Z. Mundaray bandė iniciatyvos imtis pats. Jis nuvyko į Šveicariją ir parodė bylas, kuriose, pasak jo, atskleidžiama, kaip Venesuelos piliečiai naudojasi Šveicarijos bankais norėdami paslėpti iš didžiausių jo tirtų finansinių nusikaltimų gautas pajamas. Jis teigė prašęs vyriausybės atstovų ištirti CBH ir kitų bankų veiklą.
Šveicarijos generalinio prokuroro biuro atstovai šį mėnesį teigė „Bloomberg“, kad tiria kaltinimus, jog Venesuelos piliečiai plauna pinigus Šveicarijos bankuose, tačiau daugiau komentuoti atsisakė.
Tuo tarpu Bogotoje Guaido vyriausybę Kolumbijoje atstovaujančioje Venesuelos ambasadoje teisiniu patarėju paskirtas Z. Mundaray teigia, kad nepraranda vilties, jog jo prašymas Šveicarijos vyriausybei duos rezultatų. „Jie prižadėjo imtis veiksmų, – teigė jis. – Tada labai tikiuosi, kad jie taip ir padarys.“