Tačiau ne visi. Grupelė pramonės atstovų ir verslininkų į tokius projektus deda dar daugiau pastangų. „The Economist“ žurnalistai atliko (ne mokslinį) tyrimą ir rado dvylika į aplinkai naudingus verslus investuojančių asmenų, kurių turtas kartu sudėjus siekia 200 mlrd. JAV dolerių. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Elon Musk, Bill Gates ir Michael Bloomberg jau gerai žinomi.
Tačiau kiti garsūs tik savo pramonės srityje. Vieni jų investuoja į gerai išvystytas technologijas (elektromobilius, vėjo turbinas), kiti – į greitai besivystančius verslus (aukštosios įtampos tinklus, vegetariškus mėsainius), o treti – į beprotiškas idėjas (pavyzdžiui, kaip panaudoti iš oro gautą anglies dioksidą). Visi jie tikisi padėti planetai. O nemaža dalis tikisi padėti ir sau.
Vienas žymiausių žaliųjų pasaulio magnatų – E. Musk. Susišlavęs milžinišką pelną iš internetinių mokėjimų įmonės „Paypal“, dalį turto verslininkas skyrė įmonei „Tesla“. Tiesa, automobilių gamintojai gresia pavojus – praeitais metais ji prarado maždaug 1 mlrd. JAV dolerių. Ir vis dėlto jai pavyko anksčiau bjauriais ir keistais laikytus elektroninius automobilius (kaip, pavyzdžiui, „G‑Wiz“) paversti trokštamais, o pradėjus gaminti masinei rinkai skirtą „Model 3“ – ir itin kasdieniškais. „Model 3“ automobilių gamyba susidūrė su sunkumais, tačiau po „Teslos“ atsiradimo jokia didelė automobilių gamintoja nebegali apsieti be elektra varomų modelių.
E. Musk taip pat skyrė milijardus dolerių baterijoms – tiek skirtoms „Tesla“ automobiliams, tiek skirtoms subalansuoti elektros energijos tinklus. O baterijoms reikalingų mineralų verslą valdo antrasis mūsų sąrašo magnatas – Robert Friedland. Dėl arogantiškų manierų ir dėl to, kad karjeros pradžioje investuodavo į kalnakasybos pramonę, spauda jį praminė „nuodinguoju Bobu“.
Tačiau per tokias kontroliuojančiąsias įmones kaip „Ivanhoe Mines“ pradėjęs investuoti į baterijoms reikalingus metalus, pastaruoju metu jis susidarė daug labiau ekologija suinteresuoto verslininko įvaizdį. Jo įmonės kasa kobaltą ir nikelį Australijoje, be to, vysto vario kasyklą Afrikoje, galinčią tapti antra pagal dydį pasaulyje. O kita, su kinais įsteigta bendra jo įmonė išgauna metalo sulfatus ličio jonų elementams.
Wang Chuanfu – į E. Musk panašiausias Kinijos verslininkas. Jo 1995 m. įkurta įmonė BYD pradėjo nuo pakraunamų baterijų gamybos, tačiau šiandien didžiulėse jos patalpose Šendžene galima išvysti saulės baterijų, elektromobilių, sunkiosios technikos, mobiliųjų telefonų dalių ir kitų įvairiausių energiją kaupti turinčių daiktų. 2008 m. Warren Buffett priklausanti įmonė „Berkshire Hathaway“ į BYD investavo 232 mln. JAV dolerių. Dabar jiems priklausanti įmonės dalis verta 1,5 mlrd. JAV dolerių. Praeitais metais BYD pardavimai perkopė 18 mlrd. JAV dolerių, o įmonė tapo viena didžiausių Kinijos elektromobilių ir baterijų gamintojų.
Kaip ir E. Musk, R. Friedland ir Ch. Wang, kiti mūsų sąraše esantys verslininkai magnatais tapo tada, kai gerai išvystė savo idėjas. Ch. Wang tėvynainis Zhang Yue vadovauja įmonei „Broad Group“, gaminančiai aušintuvus, iš naujo panaudojančius atliekamą karštį. Brazilijai sąraše atstovauja didžiausią pasaulio bioenergetikos įmonę įkūręs ir pirmasis milijardą iš etanolio uždirbęs verslininkas Rubens Ometto.
Jo įmonė „Cosan“ gamina cukrų, o kartu su anglų ir olandų energetikos milžine „Royal Dutch Shell“ – ir iš cukranendrių gaunamą etanolį. Vokietijai atstovauja universitete pirmąją vėjo turbiną sukūręs ir vėliau bandomąjį įvairių greičių modelį išvystęs Aloys Wobben. 1984 m. verslininkas įkūrė dabar rinkoje pirmaujančią tokios įrangos gamintoją „Enercon“.
Daugiau nei pagyros
Antroji verslo magnatų grupė kitur uždirbtus pinigus investuoja į garbingesnius su klimato kaita kovojančius ir plėstis siekiančius projektus. Pavyzdžiui, Philip Anschutz, kurio sukurtai verslo imperijai priklauso įvairiausios įmonės, apimančios pramonės šakas nuo naftos iki pramogų verslo („The New Yorker“ jį kartą pavadino „žmogumi, kuriam priklauso Los Andželas). Jis jau dešimtmetį reklamuoja 3 mlrd. JAV dolerių vertės aukštos įtampos elektros tinklą „TransWest Express“, turėsiantį siųsti 3 GW vėjo jėgainėse (kurias jis remia atskirai) pagamintą energiją iš audringojo Vajomingo į elektros ištroškusią Kaliforniją. Statybos turėtų prasidėti 2020 m.
Į antrąją grupę taip pat patenka vienas iš įmonės „Sun Microsystems“ įkūrėjų Bill Joy. Kaip ir dera savimi pasitikinčiam Silicio slėnio programinės įrangos įmonės pradininkui, verslininkas nesikuklina ir mano, kad jo sumanymai galėtų perpus sumažinti kasmet į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2011 m. jis parėmė įmonę „Beyond Meat“, kuriančią augalinės kilmės mėsainių pakaitalus (mėsos pramonė atsakinga už 14 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido).
Nuo tada, kai gegužę imta pardavinėti įmonės akcijas, jų vertė išaugo šešis kartus. O kad būtų gaminamas ekologiškesnis cementas (ši pramonės šaka atsakinga už 6 proc. išmetamo anglies dioksido), 2014 m. B. Joy investavo į įmonę „Solidia Technologies“, radusią būdą 70 proc. sumažinti cemento pramonės išmetamo anglies dioksido rodiklį. Jų technologijas pritaikyti komerciškai padeda prancūzų ir šveicarų cemento milžinė „LafargeHolcim“.
Ne tik mėsa ir cementas
B. Joy remia ne tik greitai augančias, bet ir rizikingas įmones, pavyzdžiui, „Ionic Materials“, sugalvojusią energiją kaupiančią technologiją, kuriai naudojami kietieji polimerai (tarp moksliukų populiariame žurnale „Wired“ technologija pavadinta „Jėzaus baterija“). Tačiau kalbant apie neįtikėtinus projektus, sunku aplenkti B. Gates. Šią savaitę „Microsoft“ įkūrėjas laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad tie, kas nori pakeisti pasaulį, turi liautis raginti investuotojus nepirkti iškastinio kuro akcijų – savo pinigus bei energiją geriau skirti revoliucingosioms technologijoms.
B. Gates savo žodžio laikėsi ir dalį 105 mlrd. vertės turto skyrė itin rizikingiems projektams, pavyzdžiui, įmonei „Carbon Engineering“, bandančiai iš oro gautą anglies dioksidą paversti kuru. Kadangi anglies dioksidas būtų gaunamas iš atmosferos, sudegintas jis nepadidintų bendro atmosferoje esančio anglies dioksido kiekio.
Be to, B. Gates kartu su kitais verslininkais įkūrė naujo tipo branduolinius reaktorius pagaminusią įmonę „TerraPower“, o 2016 m. įkūrė „Breakthrough Energy Ventures“ – 1 mlrd. vertės „ilgalaikio, rizikai atsparaus kapitalo“ fondą, skirtą finansuoti drastiškai kasmet išmetamo anglies dioksido kiekį mažinančioms technologijoms.
Investicijos skiriamos tik tiems, kad gali šiuo metu atmosferoje esantį anglies dioksido kiekį sumažinti bent 500 mln. tonų (apie 1 proc.) Investicijų skirta „Boston Metal“ (siekiančiai gaminti plieną neišmetant anglies dioksido) ir „Commonwealth Fusion Systems“ (siekiančiai sukurti branduolių sintezę naudojančias jėgaines). Prie fondo prisideda ir kiti plutokratai – M. Bloomberg, „Amazon“ savininkas Jeff Bezos, „Alibaba“ savininkas Jack Ma, „SoftBank“ savininkas Masayoshi Son ir Indijos konglomerato „Reliance“ savininkas Mukesh Ambani.
O paskutinioji magnatų grupė finansinės grąžos (bent tiesiogiai) nesiekia. 70 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų fondo GMO savininkas Jeremy Grantham didelę dalį savo 1 mlrd. JAV dolerių vertės turto skyrė su klimato kaita kovojančioms politinėms iniciatyvoms ir moksliniams tyrimams. Pasak jo, tai – ne filantropija. „Tai – protinga investicija siekiant apsisaugoti plačiąja prasme.“ O M. Bloomberg skyrė 500 mln. dolerių iniciatyvai „Beyond Carbon“, siekiančiai išstumti anglimi varomas elektrines finansuojant aplinką saugančias lobizmo organizacijas ir politikus tiek valstijos, tiek vietos lygiu.
O dvyliktasis apaštalas pats nėra turtingas. Tačiau labiausiai iš visų iki šiol buvusių popiežių ekologiją remiantis Popiežius Pranciškus valdo 3 mlrd. dolerių vertės Vatikano banko turtą – be to, turi ir sakyklą, iš kurios gali kreiptis į daug daugiau turto turinčiųjų sąžinę. Birželio mėnesį jis pasikvietė įmonių „ExxonMobil“, „Shell“ ir „Total“ vadovus, bandydamas priversti juos remti „ekonomiškai prasmingas“ anglies kainas bei atskleisti jų įmonėms klimato kaitos keliamą riziką.
Žinoma, mūsų sąrašas nebaigtas. Ekologiškas investicijas remia ir kiti turtuoliai bei įmonės, net ir tos, kurios paprastai palaikydavo iškastinio kuro naudojimą – pavyzdžiui, „General Motors“, kurios įtaka elektromobilius populiarinti padėjo galbūt net labiau negu „Tesla“. Arba „McDermott“ – nors ji stato naftos gręžimo platformas, jos dukterinės įmonės investuoja pinigų į „NET power“ – įmonę, statančią elektrines, kuriose gryname deguonyje deginant gamtines dujas išskiriamas anglies dioksidas, kuris vėliau įkaitinamas ir naudojamas sukti turbiną (o jo perteklius surenkamas).
Daugelis aplinkai naudingų projektų vis dar gyvuoja tik dėl sumažintų mokesčių, subsidijų arba prognozių, kad anglies kainos bus aukštos. Daugelis jų rinkoje neišsilaikys. Tačiau kai kuriems gali ir pasisekti. Jei žalieji kapitalistai (net ir tie, kurie siekia pasipelnyti) nebandytų ir nepatirtų nesėkmių, apginti planetą būtų gerokai sunkiau.