Laidos, kurią veda Aušra Jurgauskaitė, studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Nerijus Šepetys ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių programų tyrimų skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Darius Juodis.
Šiuo dokumentu, kaip teigia dr. D. Juodis, 1939 m. buvo pasidalyta įtakos sferomis Europoje – hitlerinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga tai padarė slaptais susitarimais ir tai tiesiogiai palietė Lietuvos likimą. Nors apie tai rašė tuometė sovietų spauda, tačiau būtent slaptieji protokolai buvo slapti. Vakaruose po Antrojo pasaulinio karo jie buvo paviešinti, tačiau ne SSRS – ten protokolai paviešinti tik devintojo dešimtmečio pabaigoje.
N. Šepetys priduria, kad tas paktas buvo įdomus tuo, jog jis pasirašytas tarp valstybių, tarp kurių nebuvo jokios atviros komuikacijos iki pat 1939 m. rugpjūčio pradžios ar net vidurio. Iki tol diplomatiniai ryšiai buvo labiau susiję nuo siekio atmušti kažkurią iš šių valstybių nuo susitarimo su Vakarų valstybėmis arba dėl ekonominių dalykų. O štai šis politinis paktas buvo labai staigus, todėl ir netikėtas.
Istorikas taip pat primena, kad po mėnesio buvo pasirašytas dar vienas slaptas protokolas, taigi iš esmės jų buvo du, kaip kompleksas. „Tai jau savaime buvo lūžis, nes ši nepuolimo sutartis iš esmės buvo susitarimas pulti Lenkiją“, – pabrėžia N. Šepetys.