Bedarbiai, elgetos ir prostitutės – ką slėpė lenkų užvaldytas tarpukario Vilnius?

Prieš šimtą metų Vilnius buvo visai kitoks. Žmonių čia gyveno gerokai mažiau, ekonominė padėtis irgi buvo gerokai blogesnė. Tai reiškė žmonių skurdą. O skurdas – nusikaltimus, bedarbystę, elgetavimą ir prostituciją. Kiek žmonių Lenkijos okupuotame Vilniuje gyveno užribyje? Ir kaip jie gyveno? „Dar nuo XIX amžiaus Vilnius buvo virtęs rojumi kūną pardavinėjančioms moterims“, – sako Lietuvos istorijos instituto istorikė, dr. Vitalija Stravinskienė, kuri laidos vedėjai Aušrai Jurgauskaitei plačiau apie viską ir papasakos.

Ekspertė dirba centre, kuris daugiau kaip dešimtmetį specializuojasi ir tiria Vilniaus bei jo krašto istoriją. Tyrimo apimtys labai plačios, pradedant nuo archeologinių tyrinėjimų, iki šių dienų. Ir tarpukario Vilniaus (1930–1939 m), kuris tuo metu buvo okupuotas Lenkijos, istorija yra išties įdomi.

V. Stravinskienės teigimu, Lietuvos istorikai tik dabar atranda archyvinę medžiagą apie šį laikotarpį, tuo tarpu Lenkijos istorikai su ja susipažino anksčiau, mat tai lietuvių seniau buvo vertinama tarsi Lenkijos istorijos dalis, norėjosi šį laikmetį pamiršti. Tačiau pasikeitė laikai, ir atėjo nauja istorikų karta.

Istorikė teigia, kad tuo laikmečiu apie šešiasdešimt procentų Vilniaus gyventojų buvo lenkai, o lietuvių buvo vos penki-šeši tūkstančiai. Bet tai yra dvigubai daugiau lietuvių, nei iki šiol buvo manyta. Iš viso mieste gyveno apie 200 tūkst. žmonių.

Be inteligentų, Vilniaus krašte buvo ir elgetų, bedarbių bei prostitučių, nes ūkinė, ekonominė bei socialinė padėtis krašte buvo išties sudėtinga. Ji tokia susiklostė po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet žlugo pramonė, prekybiniai ryšiai, o ir geografinė miesto padėtis nebuvo palanki. Gyventojams reikėjo kažkaip suktis iš padėties, ir nebūtinai pavyzdingais būdais.

Visa laida prieinama Žinių radijo rėmėjams „Contribee“ platformoje ir „Delfi Plius“ prenumeratoriams.