„Ko neužgesina ugniagesiai – užgesins Cesiulis“, – tai be abejonės turėtų tapti nauja lietuvių liaudies patarle.
Alytaus meras tikrai nusipelnė tapti tautosakos dalimi po to, kai nusimetęs kostiumą pats puolė į gaisravietę ir nebijodamas išsiterlioti ar prisikvėpuoti pavojingų cheminių medžiagų darbavosi iš peties.
Nerijus Cesiulis skambio pavojaus varpais net tada, kai institucijos skelbė, kad gaisras užgesintas. „Nė vėlnio!“ – sakė Cesiulis ir pasiraitojęs rankoves nesustojo dirbti.
Ir panašu, kad alytiškiai už visas pastangas liko dėkingi. „Meras Alytaus gerulis“, – dainuoja Giedrius Cesiuliui sukurtoje dainoje, kuria, žinoma, meras pasidalijo savo feisbuke.
Bet, kas gali pakelti, gali ir numesti žemyn. Būtent feisbuke, kur meras dalijosi karščiausiomis naujienomis apie kiekvieną įvykį gaisre, buvo paviešintas ir necenzūruotas jo pokalbio įrašas.
Pypsiukų ir žvaigždučių įrašui reikėjo ne vieno, tačiau meras nepasimetė. „Aš tik žmogus. Atsiprašau. Rupūs miltai“, – tvirtino meras teigdamas, kad keikmažodžiai sprūdo dėl nuovargio ir dėl to, kad „buvo nesąmonė po nesąmonės“.
Ar tai istorijos pabaiga? Nė velnio. Apie Alytų dar tikrai išgirsime. Apie Cesiulį – taip pat.
