Pokalbio metu kun. M. Žitkauskas buvo ir VGTU kapelionas.
Kaip atrodo vikaro svajonių adventas? Ir kaip atrodė tų metų adventas? „Jei kalbant apie šiuos metus, tai adventas man prasidėjo praeitą sekmadienį, trečią sekmadienį. Iki tol nebuvo advento. Kaip jis prasidėjo? Aš pasikalbėjau su viena parapijiete, kuri turi du mažus vaikus ir nedaug laiko sau, bet sako: va, vieną savaitės dieną aš pradėjau vaikščioti į tapybos užsiėmimus. Kitos mamos ten irgi susirenka. Ir ji sako: aš laukiu. Aš kiekvieną kartą laukiu to susitikimo.
Ir šis jos pasakymas – „aš laukiu kiekvieno to susitikimo“ – man iškėlė pačiam klausimą: ko aš laukiu? Ar aš tikrai kažko laukiu išvis. Ar laukimas yra mano tikrovė, ar ne? Supratau, kad nėra. Pavyzdžiui, pasivažinėjimas riedučiais, kas man teikia didžiulį džiaugsmą, tai yra savaitės rutinos dalis, net nėra, kad aš to labai laukiu. Tai tiesiog savaime suprantama“, – savo jausmais dalinasi kunigas.