„Mums svarbu, kad kiekvienas etapas – nuo ūkininkavimo iki galutinio produkto – būtų atsakingas ir tvarus, nes tai tiesiogiai veikia ne tik maisto kokybę, bet ir vartotojų sveikatą bei aplinką“, – sako Vilniaus paukštyno generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Petkevičius.
Atsakingas požiūris į ateities maistą prasideda nuo gyvūnų gerovės
Vilniaus paukštynas buvo pirmasis paukštienos gamintojas, pasiūlęs vartotojams vištieną, pagamintą iš paukščių, užaugintų be antibiotikų. „Mūsų organizacija tvirtai tiki, kad gyvūnų gerovė yra esminis veiksnys, lemiantis tvaraus maisto ateitį. Sekdami pasaulines tendencijas, siekiame aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, kaip įrodymas kad mūsų paukščiai auga išskirtinai geresnėmis sąlygomis yra auginimas be antibiotikų. Tai reiškia, kad visą auginimo laikotarpį paukščiai išlieka sveiki ir nereikia jų gydyti antibiotikais. Tai reiškia ne tik pagerintas paukščių gyvenimo sąlygas, bet ir mažinamą žalingų medžiagų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai“, – sako S. Petkevičius.
Kaip jis aiškina, per didelis antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje gali skatinti antibiotikų atsparumo plitimą visuomenėje. Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti antibiotikams atsparių bakterijų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali sukelti ligas, nepasiduodančias gydymui įprastais antibiotikais. Be to, farmaciniai preparatai, naudojami gyvulininkystėje, gali patekti į dirvožemį per mėšlą ar srutas ir vėliau pasiekti daržoves, vaisius, grūdus ar net pieno produktus, paveikdami ir tuos žmones, kurie nevalgo mėsos ar kitų gyvulinių produktų.
„Dėl šios priežasties svarbu, kad visas gyvulininkystės sektorius imtųsi maksimalių pastangų mažinant antibiotikų naudojimą. Investuodami į gyvūnų gerovę ir tvarias auginimo praktikas, ne tik prisidedame prie savo produktų kokybės, bet ir kuriame atsakingesnę maisto sistemą, kurioje vertinami gyvūnai, aplinka ir žmonės. Gyvūnų gerovė yra neatsiejama mūsų strategijos dalis, ir mes tikime, kad atsakingas požiūris į maistą turi prasidėti nuo gerų gyvenimo sąlygų jiems“, – pažymi Vilniaus paukštyno atstovas S. Petkevičius.
Viščiukų lesalas – iš Lietuvoje užaugintų kultūrų
Šį tikslą – užauginti paukščius be antibiotikų – įmonė pasiekė skirdama ypatingą dėmesį paukštynuose auginamų mėsinių viščiukų gerovei. Tai apima visos aplinkos bei infrastruktūros gerinimą ir subalansuotų lesalų receptūrų kūrimą, kad šie būtų kuo natūralesni, sveikesni ir gaminami iš vietos žaliavų, taip sumažinant jų gabenimo atstumus bei poveikį aplinkai.
„Kuo sveikiau viščiukai maitinsis ir geresnėmis sąlygomis gyvens, tuo ilgiau bus sveikesni, tai reiškia jiems nereiks gydymo ir nepageidaujamų antibiotikų“, – aiškina S. Petkevičius.
Paukščiams skirtas lesalas, kurį Vilniaus paukštynui tiekia tai pačiai įmonių grupei „Akola group“ priklausantys „Kauno grūdai“, didžiąja dauguma yra gaminamas iš Lietuvos ūkiuose užaugintų kviečių, kukurūzų, rapsų išspaudų, žirnių. Siekiant subalansuoti maistinę vertę, į lesalą dedama natūralių priedų bei žolinių preparatų, kurie stiprina paukščių sveikatą natūraliu būdu. Be to, kiekvieną paukščių auginimo savaitę kuriamos atskiros lesalo receptūros, kurios tiksliai atitinka skirtingus viščiukų poreikius įvairiais augimo etapais, užtikrinant optimalią mitybą ir gerą sveikatą viso auginimo metu.
Vilniaus paukštyno atstovas apgailestauja, kad vis dar esama žmonių, kurie tiki mitais apie hormonų naudojimą maisto pramonėje. Hormonai yra uždrausti daugiau nei prieš 70 metų, tačiau, pasak S. Petkevičiaus, vis dar reikia šį faktą žmonėms priminti ir dažnai kartoti.
Užtikrinama žiedinė ekonomika
S. Petkevičius pasakoja, kad Vilniaus paukštynas neapsiriboja vien sveikatai palankesnės mėsos tiekimu į rinką: įmonė taip pat skiria itin didelį dėmesį aplinkosaugai. Bendrovė veikia pagal žiedinės ekonomikos principus, kai gamybos proceso metu susidarančios atliekos yra efektyviai panaudojamos. Pavyzdžiui, paukščių auginimo metu susidarantis mėšlas tiekiamas Lietuvos ūkininkams, kurie jį naudoja laukams tręšti. Tokiu būdu ne tik sumažinama atliekų kiekybė, bet ir prisidedama prie žemės ūkio tvarumo.
Įmonė nuolat ieško naujų būdų, kaip optimizuoti resursų panaudojimą ir sumažinti savo pėdsaką aplinkai. Vilniaus paukštyno generalinio direktoriaus pavaduotojas džiaugiasi įmonės planais 2026 metais Kaišiadoryse paleisti biodujų gamybos jėgainę, kurioje veikloje susidarantis paukščių mėšlas bus naudojamas biodujų gamybai. Tokiu būdu irgi bus prisidedama prie tvarumo, nes mažės iškastinio kuro naudojimas. „Biometanas bus tiekiamas į AB „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemą. Esant padidėjusiam gamtinių dujų suvartojimui Kaišiadorių mieste, turėsime galimybę teikti biometaną ir į AB „ESO“ skirstomąjį tinklą. Tai užtikrins, kad biometanas būtų prieinamas miesto gyventojams“, – artimos ateities planais dalijasi S. Petkevičius.
Siekiant toliau mažinti klimato poveikį, Vilniaus paukštynas planuoja įsirengti ir saulės elektrinę. Saulės energija padės sumažinti CO2 emisijas ir užtikrinti įmonės energetinį savarankiškumą. Toks sprendimas jau buvo įgyvendintas „Kekava Foods“ įmonėje Latvijoje – čia 2 MW galios saulės modulių parkas ženkliai sumažina bendrą CO2 kiekį gamybos metu. „Žvelgdami į ateitį, ir toliau investuosime į atsinaujinančią energiją bei skatinsime atsakingą požiūrį į aplinką“, – teigia S. Petkevičius.