Joga – indų filosofijos mokymas, apimantis ne tik fizinius, bet ir mentalinius pratimus. Jie indų filosofijoje užima kur kas svarbesnę vietą, tad iki šiol vis dar yra manančių, kad jogai sporto klube ne vieta... Ką manote jūs?
Taip, joga nėra vien fizinių pratimų rinkinys. Nes jei pakaktų vien tik fizinių gebėjimų, visi gimnastai ar šokėjai galėtų vadintis jogais, bet juk taip nėra.
Viena iš sudedamųjų jogos dalių, be abejo, yra fiziniai pratimai (asanos), tampantys pažinties su joga pradžia. Tačiau asana nėra paprastas pratimas, kiekviena pozicija skirtingai veikia mūsų fizinį kūną, endokrininę sistemą ir netgi mintis. Norint iš šios praktikos pasisemti maksimalios naudos, kiekviena jogos treniruotė privalo būti sudėliota tam tikra tvarka.
Sporto klubo jogos treniruotėse pradžioje mokome žmones pažinti savo kūną taisyklingai atliekant asanas, taip pat „sugaudyti” savo mintis koncentruojantis tik į tai, ką dabar darai, kvėpuoti ir sekti savo kvėpavimą, atsipalaiduoti, palikti savo ego už durų ir priimti esamą situaciją. Žmonės reguliariai lankantys jogą jaučiasi energingesni, stipresni tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Tad jogos buvimas sporto klube teikia didžiulę naudą daugeliui žmonių.
Kodėl joga padarė ir dar vis daro didžiulę įtaką kūno rengybos tradicijoms ir tendencijoms? Ką vakariečiai pasiėmė iš šio indų mokymo? T.y. ar galime kalbėti apie suvakarietintą jogą?
Joga daro ir darys įtaką vakarietiškoms kūno rengybos tendencijoms, nes tai seniausia kūno rengybos praktika.
Jogos asanos buvo puikiai adaptuotos įvairiems kinezeterapiniams užsiėmimams, gimnastikai, fizinio rengimo pratimams – pasižiūrėkite, kiek daug jogos asanų tapo kasdienės mankštos dalimi. Tai tūkstantmečius besitęsianti Rytų tradicija, kurią mes supaprastinome ir adaptavome sau, padarėme prieinamesnę, suprantamesnę daugeliui žmonių.
Joga nėra tik valanda per savaitę praleista ant kilimėlio, ja reikia užsiimti visą gyvenimą. Kaip sako vienas iš mano mokytojų: „jei jau užsiimi joga, tai nieko papildomo tau daryti nereikia”. O mes norime visko vienu metu ir daug! Todėl ir stebime įvairiausių jogos rūšių bumą, viliojantį įmantriais pavadinimais bei kviečiančiais jogą ne praktikuoti, o tiesiog vartoti…
Power joga, Yogalates, Bikramo joga (karštoji joga), Aštanga, Kundalini, Šivananda... galima būtų dar vardinti ir vardinti – pasirodo jogos pasaulis nevienalytis ir be galo įvairus. Kuo šios jogos rūšys skiriasi ir kuo panašios? Kurios koncentruojasi daugiau į kūną, o kurios į sielą? Ką rinktis, kaip nepasimesti?
Kiekvienas žmogus yra labai individualus, negaliu pateikti vieno recepto visiems. Viskas kinta, taip pat ir mūsų pasirinkimas gali kisti.
Žmogui, sportuojančiam sporto klube, aš pasiūlyčiau pabandyti klasikinį jogos stilių, pavyzdžiui, Aštanga jogą. Ji gan intensyvi, tačiau pradžioje neišvengiamai pagrindinis dėmesys bus skiriamas taisyklingam asanų atlikimui, kvėpavimo kontrolei. Taip pat pradedantiesiems puikiai tinka B. K. S. Ajangaro joga, dažnai vadinama tiesiog terapija, tinkančia žmonėms, turintiems fizinių problemų. Pradžia tebūnie skirta savo kūno pažinimui, o vėliau galima gilintis ir į subtilesnius dalykus.
Kokios jogos mokote jūs?
Dabar sporto klube vedu gana dinamiškus Vinjasa jogos užsiėmimus. Tai nenutrūkstanti treniruotė, kurios metu didelis dėmesys skiriamas taisyklingam asanų atlikimui, kvėpavimui, koncentracijai. Treniruotė vyksta be didelių pauzių – ją pavadinčiau meditacija per judesį. Treniruotė intensyvi, nes jos metu praktikuojame gilų kvėpavimą, vadinamą „Udzai”. Toks kvėpavimas lyg vidinė ugnis valo organizmą nuo šlakų ir toksinų. Nors treniruotė intensyvi ir iš pirmo žvilgsnio varginanti, ji suteikia daug energijos. Reguliari Vinjasa jogos praktika padovanos lankstų, stiprų, funkcionalų kūną, ramų protą ir gerą koncentraciją.
Kokiomis dar jogos praktikomis žavitės? Ką manote apie naujas tendencijas - juoko jogą, veido jogą... - atrodo, kad prie kiekvieno veiksmo pridėjus žodį joga gali gimti nauja jos rūšis... Ar miego jogos dar niekas nemoko ?
Taip, joga dabar išgyvena tikrą pakilimą, tačiau aš to nesureikšminu. Kiekvienas atsirenka tai, ko jam reikia. Manau, kiekvienas turi surasti praktiką, leisiančią tobulėti, geriausiai motyvuosiančią, įkvėpsiančią, leisiančią blaiviai mąstyti.
Be to, nemanau, kad kiekvienas turi užsiimti būtent joga. Kartais ji pasibeldžia visai netikėtai ir būtent tada, kai reikia… Dirbdama sporto klube sulaukiu savo užsiėmimuose tokių žmonių, kurie lankė aerobikos užsiėmimus ar sportavo salėje po 10 ir daugiau metų ir tik dabar atrado jogą. Daugelis be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir gailisi, kad jogos praktikuoti nepradėjo anksčiau. Arba ateina visiškai nesportavę žmonės ir taip įsitraukia į praktiką, jog negali patikėti, kad kažkada tiesiog nekentė fizinės veiklos. Kartais klausau jų istorijų ir negaliu patikėti jogos įkvėptais pokyčiais.
O jei tikitės sukurti miego jogos praktiką – jau pavėlavote… Joga „Nidra“ užsiėmimai iš šalies gali pasirodyti kaip tobulo miego praktika. Tačiau iš tikro tai sąmoningo, gilaus atsipalaidavimo praktika, per kurią negalima užmigti. Tokia praktika atstoja 4-6 valandas miego! Išmokus tokio tobulo atsipalaidavimo, be abejo, pagerėja ir miegas.
Grįžkime prie jogos kaip fizinės veiklos. Daugelis jogą įvardija kaip „savidrausmės mokslą” ir tame, turbūt, yra nemažai tiesos, juk net nesudėtingų asanų atlikimas reikalauja visiškos ramybės, susikaupimo, atsidavimo?
Taip, tai tikra tiesa. Matant kaip žmogus elgiasi ant jogos kilimėlio, galima atspėti, koks jis yra kasdieniame gyvenime. Per jogos treniruotę mes tampame „nuogi“. Asanų atlikimas reikalauja precizikos, susikaupimo, atsidavimo, tik tada jos generuoja naudą, o jei bandome simuliuoti, deja, apgaudinėjame tik patys save.
Reguliariai jogą praktikuojantys žmonės palaipsniui ima keistis. Jie patys pasakoja, kad žymiai ramiau pradeda reaguoti į stresines situacijas, geriau miega, jaučiasi energingesni. Taip pat daugelis ima domėtis sveikesne mityba, pastebi, kad ne šiaip sau į treniruotes reikia ateiti neprisivalgius, ima stebėti savo dienos režimą. Tai puikus įrodymas, kad joga nėra vien tik fiziniai pratimai, tai yra veikla, kuri keičia mūsų sąmonę.
Daugeliui dar nebandžiusių jogos, atrodo, kad tai visai nesportiškas užsiėmimas: paguli, pastovi ant vienos kojos ir viskas.... Tikiu, kad galite paneigti tokį stereotipišką požiūrį. Juk kai kurie taip „gulėdami” pasitempia raiščius, nugaras, čiurnas. Vadinasi tai nėra toks jau nepavojingas užsiėmimas? Kur slypi pavojai? Kaip jų išvengti?
Tiems, kas galvoja, jog joga yra labai lengvas užsiėmimas, siūlau tiesiog pabandyti ir patiems nuspręsti. Tik stebėdami iš šalies dažnai net nesuvokiame, kad pusės iš tų „paprastų“ pratimų mes visiškai negalime atlikti, mūsų kūnas jiems netgi nėra pasirengęs. O kad treniruotėje negautumėte minėtų traumų, siūlau neeksperimentuoti vieniems ir pasirinkti profesionalų trenerį, žinantį, ką daro.
Taip pat pradėti reikia nuo paprastų nesudėtingų asanų ir nebandyti iš karto stotis ant galvos. Kūnas sudėtingoms asanoms turi būti pasiruošęs, jo negalima skubinti ir stengtis tobulai atlikti asanas per jėgą. Tad joga moko ir kantrybės, taip reikalingos tobulėjimo kelyje.