Panašu, kad dangus šypsosi tiek vėgėlėms, tiek inspektoriams. Pastarosios šiltos žiemos buvo palankios jų apsaugai.
„Vėgėlių nerštas ir jo eiga tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Šiais ir praėjusiais metais, Klaipėdos krašte, buvo plonas ledas, ar jo visiškai nebuvo, todėl žvejai negalėjo užlipti ant jo, o nuo kranto taip pat buvo sudėtinga jas gaudyti, dėl to brakonieriavimo atvejų tiek pernai tiek ir šiais metais sumažėjo. Ankstesniais metais esant palankesnėms sąlygoms vėgėlių žvejybai, tamsiu paros metu jos buvo intensyviai gaudomos nerštavietėse draudžiamu užkabinamuoju būdu“ – pasakojo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.
Prieš dvejus metus situacija buvo tokia, kad reikėjo imtis drastiškų priemonių išteklių apsaugai, buvo pasitelktos net pasieniečių pajėgos.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pastangomis prieš dvejus metus Aplinkos ministro įsakymu buvo uždrausta bet kokia žvejyba tamsiu paros metu Nemuno upės atkarpoje, kur vyksta intensyviausias vėgėlių nerštas. Šią upės atkarpą taip pat stebi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai stacionarių kamerų pagalba ir pastebėję tamsiu paros metu įtartinus asmenis, nedelsiant praneša aplinkos apsaugos pareigūnams. Todėl šiuo metu pagrindinės vėgėlių nerštavietės yra maksimaliai saugomos“, – pasakojo A. Kairys.
Nepaisant draudimų ir gresiančių didelių baudų, brakonieriai vis dar gundosi laimikiu, tačiau jiems sekasi prastai.
„Pagėgių savivaldybėje gruodžio 15 d., prasidėjus vėgėlių žvejybos draudimui 4 asmenis bandė sugauti vėgėlių draudžiamu metu. Vienas asmuo buvo pasigavęs vieną vėgėlę. Šilutės Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai visiems penkiems asmenims surašė administracinius teisės pažeidimo protokolus. Asmuo sugavęs vėgėlę turės atlyginti 156 eurų žalą žuvų ištekliams“, – kalbėjo direktorius.
A. Kairys pasakojo, kad legali vėgėlių žvejyba traukia žvejus iš visos Lietuvos, bet brakonieriauja dažniausiai vietiniai Tauragės ir Klaipėdos krašto žmonės.
Tiesa, tiek legaliems žvejams, tiek brakonieriams trukdo gamtinės sąlygos.
„Mažiau žvejų būna esant nepalankioms oro sąlygoms: plonam ledui, sningant, ar kai sunku būna prieiti prie vandens telkinių. Tokiomis sąlygomis neršti vėgėlėms yra labai palanku“, – kalbėjo A. Kairys.
Mokslininkai teigia, kad vėgėlių ištekliai šiuo metu atsikūrė ir padėtis nebėra tokia tragiška, kaip prieš kelerius metus. Taip įvyko dėl geros jų apsaugos.
„Jau kelis metus iš eilės vykdome sustiprintą šių žuvų išteklių apsaugą: organizuojame daugiau reidų ne darbo metu, pasitelkiami neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kitos valstybės institucijos – policija, pasieniečiai. Aplinkos ministerija keičia teisės aktus numatant griežtesnę atsakomybę už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą“, – kalbėjo direktorius.