Neabejojama, kad šiemet Pagėgių rajone kilusiuose gaisruose pražuvo ką tik atvesti kiškučiai, vėliau ateis laikas, kai pavojus grės ir paukščių lizdams bei kiaušiniams, žūva nesuskaičiuojama galybė vabzdžių, teršiamas oras.
Kodėl žolė deginama? Gamtoje savaiminiai gaisrai nekyla. Teoriškai įmanoma, kad nuo žaibo išlydžio ar stiklo šukės gali kilti ugnis, bet praktiškai tokių gaisrų nebūna. Apsileidę ūkininkai taip šalina pernai metais nenušienautų pievų žolę. Taip pat yra gajus mitas, kad sudeginus žolę patręšiama žemė, bet iš tiesų gaisrai tik skatina jos eroziją.
„Artėja žolės deginimo sezonas ir aš tikiuosi, kad mes čia sulauksime visuomenės pagalbos. Pirmiausia bendruoju pagalbos telefonu 112“, – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Nenušienautos pievos deginamos beveik visus metus, o intensyviausiai tai daroma pavasarį. Vasarį kilę pirmieji gaisrai Pagėgiuose buvo rekordiškai ankstyvi. Atsiminti verta, kad žala daroma ne tik gamtai, bet ir valstybei tiesiogiai.
Į kiekvieną pranešimą privalo reaguoti ugniagesiai, o jų darbo įrankiai ir priemonės kainuoja nemažai. Skaičiuojama, kad ekipažo darbo valanda mokesčių mokėtojams atsieina 70 eurų – tai už kurą ir gaisrų gesinimo priemonės, tad nėra ko tikėtis, kad baudos bus nedidelės.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gresia baudos nuo 28 iki 231 eurų. Kiek didesnės, nuo 57 iki 289 eurų baudos, gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.
Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems galima skirti baudą nuo 28 iki 173 eurų, o taip pat sumažinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras, bet tai dar ne viskas. Aplinkos ministras tokiems degintojams yra paruošęs staigmeną, bet kokią – dar per daug nepasakojo.
„Bandysime pakeisti šiek tiek tvarką. Būna, kad pats žmogus padega, pats stovi ir prižiūri tą gaisrą, o pareigūnų paklaustas, įrodinėja, kad ėjo pro šalį ir tik sustojo pažiūrėti. Bandysime padaryti taip, kad būtų privaloma informuoti ugniagesius apie tokius gaisrus. Šioje vietoje reikia aiškiai pasakyti, kas galima ir kas negalima“, – sakė ministras.
Žolės gaisrai pievose yra baisi rykštė vietinei augmenijai ir gyvūnijai, bet ugnis ne visada būna kontroliuojama. Porą žolės degintojų yra netgi žuvę per savo užsiėmimą, žolės gaisrai yra persimetę ir į mišką. O tokiu atveju, žala auga labai greitai, o kažkam ją reikės atlyginti.