52 straipsnių
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą pasiekus pirmiesiems pranešimams apie žolės deginimą aplinkosaugininkai įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma būtent gamtai, be to, gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas. O pažeidus nustatytus reikalavimus...
Šiais metais per 215 kartų ugniagesiai jau skubėjo gesinti atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų, net 88 tokie gaisrai buvo įsiplieskę Vilniaus apskrityje. Beje, pernai per tą patį laikotarpį ugniagesiams atvirosiose teritorijose ugnį teko tramdyti 104 kartus, teigiama pranešime spaudai.
Prasidėjus javapjūtei ir laikantis karštam sausam orui, aplinkosaugininkai įspėja, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę bei nesurinktus šiaudus, teigiama Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį, pastebi ugniagesiai gelbėtojai. Praėjusių metų balandį ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje jau liepsnojo 360 kartų.
Aplinkosaugininkai primena: dėl žolės gaisrų gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas, o didžiausia žala padaroma gamtai. Žolės deginimui yra numatyti reikalavimai, o už pažeidimus gresia baudos, teigiama Aplinkos apsaugos departamento išplatintame pranešime spaudai.
Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be ...
Savaitgalį priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdys reidus, siekdami užkirsti kelią gaisrams pievose ir miškuose.
Valstybėje paskelbtas karantinas. Atrodo, gyventojai, pagal galimybes, turėtų laiką leisti saugiai namuose. Tačiau ne visi nori sėdėti tarp keturių sienų. Daugelis kaimo gyventojų prisigalvoja pavasarinių darbų, tarp kurių, deja, ir pernykštės žolės deginimas. Šiemet Lietuvoje atvirose teritorijose ...
Lietuvoje siaučia ne tik koronavirusas, bet ir žolės deginimo „virusas“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai griebiasi už galvų, kadangi niekaip negali įtikinti gyventojų atsisakyti gamtai ir jų turtui žalingo įpročio – nebedeginti pernykštės žolės. Kadangi pastaruoju...
Lietuvoje itin palankios sąlygos erkėms plisti, todėl esame priversti saugotis jų platinamų ligų. Atrodytų keista: jei jos kelia tokį didelį pavojų, kodėl negalima jų paprasčiausiai išnaikinti? Klaidingai manoma, kad erkes galėtų sustabdyti pievų purškimas cheminėmis priemonėmis ar žolės deginimas, ...
Trečiadienį Panevėžio r., Krekenavos sen., Glitėnų kaime kilo didelis gaisras, kuris gesinamas aštuoniomis autocisternomis. Pranešimą apie gaisrą ugniagesiai gavo 13.03 val.
Neatsiejami, tačiau nepageidaujami pavasario palydovai yra gaisrai. Dažnai jie būna sukelti specialiai, tikintis, kad išdegs pernykštė žolė. Tačiau tai yra didelis nusižengimas, kuris daro didžiulę žalą aplinkai. Kaip nuo žolės deginimo nukenčia gamta?
Šylant orams ir džiūstant žemei, kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema. Kadangi dažniausiai žolė deginama neatsižvelgiant į žalą gamtai, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų, rizikuojant savo bei kitų žmonių sveikata bei gyvybe. Todėl apli...
Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų, rašoma...
Neatsiejami, tačiau nepageidaujami pavasario palydovai yra gaisrai. Aplinkosaugininkai kasmet kovoja su žolės degintojais. Tai didelis nusižengimas, kuris daro didžiulę žalą aplinkai. GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, kaip nuo tyčinio žolės deginimo nukenčia gamta ir kaip aplinkosaugininkai kovoja su...
Kovo 23-iosios vidudienį ugniagesiai skubėjo į Barkiškio (Obelių sen.) kaimą. 10 ha plote atskirais židiniais degė sausa žolė ir šieno kūgiai. Gesinant gaisrą pastebėti rūkstantys dūmai Šileikių kaimo pusėje: maždaug vieno aro plote degė šiaudų ritiniai. Ugniagesiai liepsnas užgesino. Tai pirmieji š...
Šiltėjant orams jau prasidėjo tyčiniai pernykštės žolės padegimai. Praėjusį savaitgalį ugniagesiai net 40 kartų važiavo gesinti ugnies atvirose teritorijose. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai m...
Atėjus pavasariui žmonės suskumba tvarkytis aplinką, o sugrėbti lapai bei kitos sodo ir daržo atliekos neretai deginamos. Aplinkosaugininkai primena, kad biologiškai skaidžias sodo, daržo ir panašias atliekas galima kompostuoti arba vežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Sodininkystės ir da...
Vis dažniau pastebima žolės deginimo atvejų. Pavasario metu dėl neatsakingo žmonių elgesio ugnyje žūsta atbundantys vabzdžiai, perintys paukščiai ir neršti keliaujantys varliagyviai. Saugomų teritorijų direkcijos ragina žmones neužsiminėti tokia veikla, kad nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose,...
Po žiemos darganų atėjęs pavasaris žmonėms atneša gražius orus, daug gražių akimirkų gamtoje, bet pačiai gamtai dažnai būna skausmingas. Žolės deginimas – beprasmis, tamsiais mitais apipintas procesas, dėl kurio daroma nepamatuojamai didelė žala. Nors didelė dalis Lietuvos paviršiaus dar po sniegu, ...
