Jei gyvena vėžiai - vandens telkinys – švarus

Vis labiau šylant oro temperatūrai, netrukus pasirodys visuomenės sveikatos centrų pranešimai: „ežero vandens kokybė – gera“, „maudykloje vanduo atitinka normas“. Apie konkretaus ežero vandens švarumą ir kokybę dažniausiai siekiame sužinoti tik tiek, kad pasidarytume išvadą, ar galima kelti ten koją, o gal ir visam panerti. Tačiau vandens telkinio dugnas, poilsiautojų „nuzulintas“ iki smėliuko, gali visai nepatikti nuolatiniams jo gyventojams – augalams ir vandens žolėse slėptis mėgstančioms žuvims. O mums nekelia susižavėjimo žaliuojančios, arba kitaip tariant „žydinčios“ vandens telkinio pakrantės, tačiau tai reiškia, jog kažkas ežere tuo metu gali maitintis iki soties.

Aplinkos apsaugos agentūra tiria ežerų ekologinę būklę – šie duomenys atspindi, kiek ežeras ar tvenkinys yra tinkamas vešėti tai vietovei būdingiems augalams bei veistis vandens gyvūnams.

Citata

Į vandens telkinį patekusi tarša ypač pakenkia gyvūnams, kuriais retas iš mūsų rūpinamės. Tai - makrozoobentosas arba dugno bestuburiai. Aplinkos apsaugos agentūros atstovės teigimu, jie gyvena dugne ir yra palyginti nejudrūs. Šie nerangūs padarėliai negali vikriai nuplaukti į kitą ežero pusę, todėl užterštos ežero aplinkos tiesiog neištveria.

„Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus. Fizikinių-cheminių kokybės elementų rodikliai yra šie: bendrasis azota (Nbs) ir bendrasis fosforas (Pb). Hidromorfologinius kokybės elementus –  vandens nuotėkio tūrį ir jo dinamiką ir ežero kranto struktūrą – apibūdina vandens lygio ir kranto linijos pokyčiai. Biologiniai kokybės elementai yra fitoplanktono sudėtis, gausa, biomasė, makrofitų (aukštesniųjų vandens augalų) taksonominė sudėtis, gausa ir zoobentoso sudėtis, gausa,“ - aiškino Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Vandenų būklės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Stankevičienė.

Pirmiausia išgaišta tie, kuriuos pastebi tik mokslininkai

Ežero ar tvenkinio ekologinė būklė arba ekologinis potencialas įvertinama pagal vandenyje esančias organines ir neorganines medžiagas ir vandens telkinyje vykstančių pokyčių poveikį čia gyvenantiems organizmams. Kitaip tariant, ar pasikeitus vandenyje ištirpusių medžiagų kiekiui (dažniausiai tai vyksta dėl žmogaus veiklos), pakrančių būklei, visiems ežero ar tvenkinio gyventojams vis dar „gera“ jame gyventi.
J. Stankevičienė akcentuoja, jog ežero ekologinės būklės įvertinimas neparodo, ar tame vandens telkinyje galima maudytis žmonėms.

Vandens telkinio ekologinę būklę parodo fitoplanktonas, dugne gyvenantys bestuburiai ir aukštesnieji vandens augalai. Kitaip tariant, jei sąlygos ežere ar tvenkinyje nepatinka šiems mažyliams, kažkas gali netrukus pristigti maisto.

„Ežere gyvenantys įvairūs augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai bei fizikinių ir cheminių aplinkos sąlygų visuma sudaro to ežero ekosistemą. Čia nuolat vyksta medžiagų ir energijos apytaka, todėl vienas iš svarbesnių yra biologinių kokybės elementų monitoringas – jis padeda įvertinti vandenyje gyvenančių organizmų reakciją į bendrus aplinkos pakitimus dėl antropogeninės (žmogaus, - red. past.) veiklos“, - aiškino J. Stankevičienė.

Citata

Iš 2012-aisiais tirto 71 ežero kiek daugiau nei trečdalis buvo įvertinti kaip geros ekologinės būklės, o 8 proc. - kaip labai geros. Tačiau 3 ežerų ir 6 tvenkinių būklė apibūdinta kaip bloga.

Nereikia būti gamtininku, kad pastebėtum, jog vandens telkinyje per daug maistinių medžiagų – fosforo ir azoto. Jomis „smaguriauja“ dumbliai, ypač – melsvadumbliai, o mes stebime žaliuojančias pakrantes ir uodžiame visai ne gaivų vasaros orą.

Į vandens telkinį patekusi tarša ypač pakenkia gyvūnams, kuriais retas iš mūsų rūpinamės. Tai - makrozoobentosas t. y. vandens telkinių dugne gyvenantys didesni negu 1 milimetro organizmai. Šie palyginti nejudrūs padarėliai negali vikriai nuplaukti į kitą ežero pusę, todėl užterštos ežero aplinkos tiesiog neištveria. Tačiau jų auka turi prasmę – vėliau ištyrę ežero dugne gyvenančias bestuburių rūšis, aplinkosaugininkai padaro išvadas, ar vandens telkinys kuriuo nors laikotarpiu buvo užterštas.

Dėl eutrofikacijos ar taršos pablogėjus vandens kokybei, iš bendrijų pirmiausia išnyksta tos rūšys, kurios yra jautriausios aplinkos pasikeitimams (daugelio vandenyje gyvenančių vabzdžių, ir vabalų lervos), vėliau lieka atspariausios taršai gyvūnų grupės (mažašerės žieduotosios kirmėlės, moliuskai, kai kurie vėžiagyviai).

Trečdalis Lietuvos ežerų - geros ekologinės būklės

Ežerų ir tvenkinių ekosistemose svarbų vaidmenį vaidina aukštesnieji vandens augalai – jie tarsi maistingųjų medžiagų filtras, praturtina vandens masę ir dugno nuosėdas deguonimi, formuoja ekologines nišas bestuburiams, žuvims, be to, padeda sustabdyti vandens telkinių kranto eroziją. Šie augalai nėra jautrūs momentiniams vandens kokybės pokyčiams, tačiau pastebimai reaguoja į padidėjusią ilgalaikę taršą.

Dalius Krinickas

Kai prieš 20 metų Lietuvoje buvo išvaloma tik 20 proc. nuotekų – vėžių beveik neturėjome. Šiandien vėžiai – nesvarbu, ar vietiniai, ar invaziniai, amerikiniai veisiasi daugumoje vandens telkinių. Tai rodo, kad šis vandens telkinys – švarus.

„Pagal aukščiau minėtą metodiką ežerų ekologinė būklė skirstoma į 5 klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą. Kiekvienai ekologinės būklės klasei išskirti yra nustatyti kriterijai pagal ežero tipą. Labai gera ekologinė būklė nustatoma, kai tiriamajame ežere susiformavusios sąlygos, bendrijos yra tokios pačios ar labai panašios į sąlygas ir bendrijas, susiformavusias netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, - paaiškina Vandenų būklės vertinimo skyriaus specialistė.

Iš 2012-aisiais tirto 73 ežerų ar tvenkinių kiek daugiau nei trečdalis buvo įvertinti kaip geros ekologinės būklės, o 8 proc. - kaip labai geros. Tačiau 7 ežerų būklė apibūdinta kaip bloga.

Švaru ten, kur gali aptikti vėžių ir lašišų

Tokį įvertinimą gavo Platelių, Rėkyvos, Masčio, Pabezninkų, Netečiaus, Kalvių ir Švenčiaus ežerai, Kauno marių būklė taip pat pat neatitiko geros ekologinės būklės kriterijų.

Kaip ežerai, kuriuose žuvys ir augalija turėtų gerai jaustis, minimi Spindžius, Lūšiai, Stirniai, Alnis, Luodis.

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas teigia, jog vandens kokybę geriausiai parodo dviejų tipų gyvūnai: tai lašišinės žuvys ir vėžiai.

„Kai prieš 20 metų Lietuvoje buvo išvaloma tik 20 proc. nuotekų – vėžių beveik neturėjome. Šiandien vėžiai – nesvarbu, ar vietiniai, ar invaziniai, amerikiniai veisiasi daugumoje vandens telkinių. Tai rodo, kad šis vandens telkinys – švarus“, - kalbėjo D. Krinickas.