Konfiskuoti tinklai yra laikomi atliekomis ir privalo būti utilizuoti specialiose įmonėse, tačiau Kauno inspektoriai nebuvo linkę rizikuoti juos atiduoti sveikus, kad netyčia jie nerastų kelio pas brakonierius atgal.
Neseniai pasibaigusios akcijos „Lašiša 2014“ metu iš brakonierių buvo konfiskuoti 9 tinklai, bet inspektoriai sunaikino žymiai daugiau tinklų, guminę valtį, sukapoti buvo ir keli būčiai – visas per metus sukauptas laimikis.
Už tinklų laikymą, pardavimą, įsigijimą ir naudojimą gresia nemažos baudos. Nuo 400 iki 1000 litų bauda baudžiama už tinklų naudojimą, nuo 200 iki 700 litų – draudžiamų įrankių laikymą. Nepaisant to, tinklai išlieka populiariausia brakonieriavimo priemonė.
Kauno regiono gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas papasakojo apie tris pagrindinius brakonierių tinklų įsigijimo būdus.
„Iš Kinijos ir Baltarusijos yra privežta pigių „žilkinių“ tinklų po 30-50 litų ir nelegalūs prekeiviai turguose bando prekiauti jais. Mes, savaime aišku, tikriname tas prekyvietes, bet tinklai pardavinėjami slapta ir jų pakabintų kur nors taip paprastai nerasi“, – pasakojo viršininkas.
Nors atrodo, kad verslo nepadarysi pardavinėdamas tinklus tokiomis kainomis, bet pardavėjai, panašu, randa būdų. Pigūs tinklai greitai susidėvi ir susivelia, juos reikia keisti dažnai, o gobšūs brakonieriai po vieną tinklų ir nestato.
Vis dėlto, yra ir brangesnių tinklų, kurių paprasti brakonieriai gali ir neįpirkti.
„Taip pat yra iš senų laikų yra likusių specialistų, kurie gamina tuos tikrus tinklus iš kaprono. Dar yra likę tokių žmonių, kurie moka tai daryti, bet jie yra brangūs ir juos perka tie, kurie brakonieriauti nusprendžia iš peties. Šiandien naikinsime ir tokius tinklus“, – kalbėjo T. Barkauskas.
Ir iš tiesų, ant vieno iš konfiskuotų, bet nespėto panaudoti tinklo, puikavosi gamintojo vizitinė kortelė su telefono numeriais ir teikiamomis paslaugomis – tinklų remontu ir gamyba.
Yra ir trečiasis būdas, kai brakonierius pasiekia panaudoti tinklai.
„Verslinę žvejybą baigę žvejai verslininkai savo tinklus turėjo atiduoti pagal sąrašą, bet jie jų turėjo daugiau ir visokių, tad galėjo patekti ir į brakonierių rankas“, – sakė T. Barkauskas.
Šiuo metu legaliai tinklus gali laikyti leidimus tam turintys žvejai verslininkai ir žuvivaisininkai, mokslininkai. Prekiauti tinklais gali tik specialius leidimus iš regionų aplinkos apsaugos departamentų gavę prekybininkai.
Nors tinklai ir išlieka populiariausias brakonieriavimo būdas, bet brakonieriai įgūdžius tobulina ir kitais būdais.
„Tinklai yra pagrindinis brakonieriavimo būdas, bet lašišų naikinimo specifika yra kita. Ten žeberklai naudojami, o taip pat ir užkabinimo būdas. Naikinimas elektra po truputį eina iš mados, nes jau numatyta ir baudžiamoji atsakomybė už tai, bet dar pasitaiko tokių“, – kalbėjo viršininkas..