Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius piešia niūrias prognozes Lietuvai, jei klimato kaita ir toliau tęsis tokiais tempais. Į mūsų šalį ne tik plūsta naujos vabzdžių ir vorų rūšys, bet miškų įvairovė mažėja, o ir Lietuvos simbolis ąžuolas gali tapti labai retu medžiu.
Šiuo metu mokslininkas rengia disertaciją apie klimato kaitą Lietuvoje, kuri apims ledynmečių laikus — 17,5 tūkst. metų. A. Gaidamavičius teigė, kad pirmiausia į besikeičiantį klimatą sureaguoja vabzdžiai.
„Augalijai klimato kaita jaučiasi daug labiau nei gyvūnijai. Gyvūnai gali prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, o miškai yra ilgaamžiai. Ąžuolai gali ir tūkstantį metų gyventi ir nėra kur jiems dingti. Greičiausiai į klimato pasikeitimus reaguoja vabzdžiai. Būtent iš vabzdžių tyrimų tiksliai galima pasakyti kada klimatas keitėsi drastiškai“, — pasakojo gamtininkas.
Grėsmę kelia vabzdžiai
Vorai nėra vabzdžiai. Jie voragyviai, tačiau ir jų smarkiai daugėja. Tuo neturėtų būti labai patenkinti vorų fobiją turintys žmonės. Nieko Lietuvoje nebestebina net iki 2 cm dydžio išaugantys vapsvavoriai, bet iš pietų pradeda plisti ir dar didesni tigriniai vorai.
„Nemaloniausi voragyviai yra erkės. Šylant klimatui, švelnėjant žiemom jų labai padaugėjo, padaugėjo erkių platinamos laimo ligos atvejų ir dar atsirado dvi naujos erkių platinamos ligos“, — pasakojo A. Gaidamavičius.
Pasak gamtininko, būtent dėl vabzdžių Lietuvoje praktiškai išnyko uosynai. Tai dar neįrodyta, bet visiems aišku, kad būtent jie figūruoja šiame paveiksle.
„Dar 2002 metais dėstytojai kalbėdavo, kad bloga situacija su uosynais. Nelikę grynų, senų uosynų. Yra tokia grybų rūšis kelmučiai. Išplito jų naujas porūšis, kuris apninka uosius. Yra versija, kad jie išplito dėl vabzdžių. Amarai, kurie minta uosių lapais perneša šias sporas. Taip netiesiogiai vabzdžiai prisidėjo prie uosynų nykimo“, — pasakojo A. Gaidamavičius.
Šylant klimatui pablogėjo sąlygos augti ąžuolams.
„Labai senka gruntinis vanduo ir ąžuolams sunkiau. Prieš keletą metų prasidėjo jų džiuvimas. Dabar galima matyti ąžuolynuose džiūvančius didelius, suaugusius ir stiprūs ąžuolus. Juos apninka ligos“, — kalbėjo gamtininkas.
Kenkėjai neaplenkė ir eglynų. Šiltėjant žiemoms, eglės nebegali apsiginti nuo kinivarpų.
„Eglynai taip pat nyksta stipriai. Iš visų Lietuvoje augančių medžių, būtent eglės turi daugiausiai kenkėjų — kinivarpų. Kad eglynai galėtų gerai augti, turėtų būti šaltos žiemos. Kad tie kenkėjai žūtų, bent savaitę turi laikytis -25 laipsnių temperatūra. Jeigu tokios sąlygos nesusidaro, tai išgyvenę kenkėjai pavasarį eglynus puola su daug didesne jėga. Paprastai kenkėjai puldavo tik ligotus, pažeistus, išvartytus medžius. Dabar jie apninka ir sveikus. Didžiausias eglynų džiūvimas buvo 1996 metais, kai miškininkai, norėdami apsaugoti sveikus medžius, turėjo iškirsti daug ligotų medžių“, — pasakojo taip pat ir miškininko mokslus krimtęs gamtininkas.
Miškininkystė taps brangesnė
Prieš 18 metų miškininkai neturėjo kito būdo kovoti prieš egles naikinančias kinivarpas - tik kirvius. Šiandien į miškus žengia mokslas ir kenkėjai viliojami cheminėmis priemonėmis. A. Gaidamavičius papasakojo, kad repelentai imituoja patelių kvapą ir vilioja patinėlius į specialias talpas, kur šie žūva. Tai gudrus miškininkų taikomas būdas, tačiau yra ir brangus. Ateityje miškininkystė gali pabrangti ne tik dėl naudojamų priemonių.
„Pagal klimatą mes esame miškų zonoje. Dėl to mums nereikia patiems sodinti miško. Užtenka apleisti pievą ir ji pati apsisėja mišku. Dabar klimatologai mano, kad Lietuva pereis į stepių zoną, kur patys miškai nebeužžels ir miškininkystę vykdyti bus sunkiau. Tada pabrangs ir miškų atkūrimo procesas“, — pasakojo A. Gaidamavičius.
Kitais žodžiais — miškininkystė šioje vietoje taps brangesnė ir nebus tokia efektyvi. Natūraliai užsisėjęs miškas auga daug geriau nei pasodintas dirbtinai, o ir sodinukai nieko nekainuoja.
Kasmet klimato kaitos padariniams šalinti ar kompensuoti išleidžiami milijardai. Tuo tarpu gamtininkas įsitikinęs, kad yra paprastesnis būdas kovoti su atšilimu — sodinti miškus.
„Į miškus reikia žiūrėti kaip į galimybę stabdyti klimato kaitą. Greičiausias būdas sukaupti perteklinį anglies dvideginį yra sodinti miškus ir saugoti sengires. Medienos pavidalu gali būti kaupiamas anglies dvideginis. Matome, kad nepaisant visų dekoracijų ir konferencijų, anglies dvideginio emisijos didėja. Ieškodami pigesnių ir lengvesnių energijos išteklių, mes labai apsunkinsime gyvenimą savo vaikams“, — kalbėjo A. Gaidamavičius.