Kyla daugybė klausimų apie vietas, kur galima jomis džiaugtis, bet labai retas žmogus pagalvoja apie tai, kodėl gi tie draudimai taikomi.
Atsakymas paprastas – gamtoje nieko panašaus į vandens motociklus nėra ir nebuvo, o net ir paprastos motorinės valtys sukelia nemažą bangavimą, kuris natūraliai atsiranda nebent per audras, todėl jų naudotojų daroma veikla ne visada praeina be pasekmių.
Motorinėms valtims taikomas paprastas principas – kuo mažesnis vandens telkinys, tuo mažesnė turi būti variklių galia. Ploto riba, nuo kurios jau galima pradėti plaukioti vandens telkiniuose yra 10 ha, bet tai galima daryti tik įsibėgėjus vasarai, kai dauguma vandens paukščių baigia perėjimą. Nuo birželio 21-osios iki navigacinio sezono pabaigos leidžiama plaukioti didesniuose nei 10 ha vandens telkiniuose tik tada, kai bendras variklių galingumas nėra didesnis nei 20 AG (15 kW).
Didesniuose nei 100 ha vandens telkiniuose leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną, bet tik tada, kai motorinės transporto priemonės bendras variklių galingumas neviršija 10 arklio galių (8 kW).
Galingiausiems kateriams, kurių bendras variklių galingumas yra nuo 151 AG (111 kW) iki 300 AG (220 kW) iš savo krantinių leidžiama pajudėti tik nuo birželio 21-osios ir tik didesniuose kaip 500 ha ploto vandens telkiniuose.
Visoms šioms vandens transporto priemonėms draudžiama plaukioti upėmis ir arčiau nei 100 metrų iki kranto ar maudyklų, nebent plaukiama mažiausiu greičiu.
Gamtininkai sutinka – tokie ribojimai ne be pagrindo ir jei jų nebūtų, gamta kentėtų.
Savaeigių vandens transporto priemonių keliamas bangavimas ir triukšmas blaško paukščius, tas pats bruzdesys ir krantų erozija trukdo net žuvų nerštui.
Praplaukiantys laivai sukelia bangavimą, o bangos ardo krantus. Gruntas iš krantų drumsčia vandenį, apsunkina žuvų nerštą. Laivų variklių mentės ne tik tiesiogiai gali sukapoti žuvis, bet ir blaško sudėtus ikrus, gena žuvis iš lizdų. Taip pat vandens augalai nebegauna tiek saulės šviesos, kiek reiktų.
Visai kita istorija su vandens motociklais. Jie ne tik sukelia tuos pačius padarinius, kaip paprasti laivai, bet aplinką veikia ir dar smarkiau. Vandens motociklai naudoja specialią turbiną, kuri siurbia vandenį ir net kelių metrų gylyje galinga srove vagoja dugną.
Kenčia ne tik jų kelyje pasitaikiusios žuvys, bet ir visa dugno ekosistema. Būtent todėl Lietuvoje nedaug vietų, kur galima plaukioti vandens motociklais tik keturios — pakankamai didelės ir pakankamai gilios. Tai yra Baltijos jūra, Drūkšių ežeras, Kauno ir Elektrėnų mariose.
Baudos už aplinkosaugos sąlygų pažeidimus numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir siekia iki beveik 600 eurų.
Pranešti apie pastebėtus pažeidimus galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiai į Aplinkos ministerijos dispečerinę (5) 273 2995. Centras dirba visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.