Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Egidijus Virkutis įsitikinęs — rūšių balansas Lietuvoje sutrikęs ir kai kurių rūšių gyvūnų, ypač smulkiųjų plėšrūnų, yra per daug.
„Ilgą laiką buvo gausybė pasiutligę platinusių lapių. Kai aplinkosaugininkai pradėjo jas šerti specialiomis tabletėmis, pasiutlige sirgusios išgaišo. Dabar jų dar yra daug, bet nebe taip masiškai. Prasidėjo bėdos su barsukais“, — pasakojo medžiotojas.
Tai gerokai nustebino. Retai kam pavyksta pamatyti šį metro ilgio naktinį gyvūną si baltai dryžuotu snukučiu, trumpomis ausimis, uodega ir kojomis. E. Virkučio teigimu, jis pridaro nemažai žalos kitiems gyvūnams.
„Jie tokie pat plėšrūnai kaip ir usūriniai šunys. Jie usūrinių šunų populiacija maža, mes ją prižiūrime, tai barsukų nuolat auga“, — pasakojo medžiotojas.
2012 metais medžiotojai suskaičiavo daugiau nei 6000 barsukų. E. Virkučio įsitikinimu, jų gali būti dar daugiau. Šie gyvūnai Lietuvoje praktiškai nebeturi natūralių priešų — vilkų ir lūšių. Tačiau medžiotojas teigia, kad ne tame slypi barsukų populiacijos gausumo priežastys.
„Su kitomis rūšimis gali būti ir taip, bet su barsukais paprasčiau viskas. Prieš kelerius metus buvo išduota nedaug licenzijų barsukų medžioklei. Jų buvo sumedžiota nedaug ir rodikliai parodė, kad jų nėra ir nebereikia tęsti jų medžioklės. Iš tikro jų buvo, o dabar yra dar daugiau“, — sakė medžiotojas.
Medžiotojas pasakojo, kad paukščių lizdus plešiančių barsukų eibės dar nėra baisiausia šiandienos gyvūnų pasaulyje. Anot jo, daugiausiai žalos daro gandrai.
„Gandrai irgi yra plėšrūnai. Jie daugiausiai padaro žalos. Gandrai naikina visus jauniklius — užkapoja triušių, kitų paukščių jauniklius“, — teigė E. Virkutis.
Kalbų apie gandrų daromą žalą paskutiniuoju metu pasigirsta vis dažniau. Per dvidešimt metų gandrų populiacija išaugo dvigubai, o medžiotojai sumedžioja trigubai mažiau kiškių, nei prieš šešerius metus.
Tame gali būti krislas tiesos. Kiškiai jauniklius vedasi gegužės – birželio mėnesiais, būtent tuo metu, kai gandrai intensyviausiai maitina savo jauniklius.
Tačiau gandrų tema gan kontraversiška. Niekas nesiruošia šaudyti nacionalinio Lietuvos paukščio, subalansuotos aplinkos simbolio. Net ne visi medžiotojai, kurie labiausiai suinteresuoti kiškių gausumu, pasisako už gandrų šaudymą.
Vieniems gandras per daug gražus paukštis, o kiti netiki, kad gali sureguliuoti gamtą. Tačiau vienoje vietoje padidėjęs medžiotojų aktyvumas davė vaisių.
Prieš keletą metų bebrų populiacija buvo išaugusi iki neregėtų aukštumų — 100 000 individų. Šie graužikai tvenkė upelius ir melioracinius griovius. Dėl jų veiklos kentėjo ne tik ūkininkai, kurių laukai būdavo užliejami, bet ir žuvys, ypač vertingosios, negalėjusios lengvai pasiekti nerštaviečių.
Šioje vietoje medžiotojai atliko vieną savo funkcijų — rūpintis ekologine pusiausvyra.