Renkami neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

Gamtai neabejingi žmonės lengvai gali prisidėti prie jos apsaugojimo. Matant pažeidėjus jie nebūtinai paklus jūsų prašymams nedaryti blogo, o greičiau pasiųs įvairiomis kryptimis. Visai kita kalba prasideda ištraukus neetatinio gamtos apsaugos inspektoriaus pažymėjimą. Šiandien tokiu tapti lengviau nei bet kada.

Nauji neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai priimami ir egzaminuojami grupėmis, dažniausiai – sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Norintieji tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai arba regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui turi pateikti šiuos dokumentus: motyvuotą prašymą suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimus, dvi nuotraukas pažymėjimui ir asmens dokumento kopiją.

Neturėdami teistumo už sunkius nusikaltimus ir administracinės atsakomybės už pažeidimus gamtos apsaugos srityje, pretendentai gali laikyti egzaminus ir tapti neetatiniais inspektoriais.

„Pernai neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais tapo beveik 600 asmenų. Jų pagalba ypač svarbi įvairių gamtos apsaugos akcijų metu, kai suaktyvėja tam tikrų gamtos išteklių naudojimas ir reikalingos didelės pareigūnų ir jų pagalbininkų pastangos saugant ir kontroliuojant šių išteklių naudojimą. Tai ypač aktualu pavasarinio ir rudeninio žuvų neršto ar žvėrių rujos metu. Tuomet organizuojamos akcijos „Lydeka“, „Lašiša“, „Elnias“ ir kitose“ – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Brakonierių yra daugiau nei aplinkos apsaugos inspektorių. Jie išsibarsto aplink tūkstančius ežerų ir giriose Lietuvoje, tad inspektorių darbas labai pasunkėja. Neetatinių inspektorių viena svarbiausių funkcijų – padėti budėti probleminėse, brakonierių pamėgtose vietose, dalyvauti vykdomuose reiduose.

„Dauguma neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių – gamtai neabėjingi vyrai, o ateina jie iš labai įvairių sričių. Jie nedirba darbo, o vykdo pilietinę veiklą, tad algos negauna. Vis dėlto, kasmet jų skatinimui skiriame 65-70 tūkst litų. Taip pat neetatiniams inspektoriams yra suteikiamos socialinės garantijos“, – pasakojo ministras.

Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pagalba ypač pasiteisina lašišų neršto metu. Neetatiniai inspektoriai budi ties lašišų lizdais, patruliuoja netoli nerštaviečių ir taip leidžia suvokti brakonieriams, kad šie yra stebimi nuolat.

Neetatiniais inspektoriais tapę vyrai dažnai pasakoja, kad pažymėjimą pasiima ir patys vykdami poilsiauti ar į žvejybą. Visais atvejais pažeidėjai paklusdavo ir liaudavosi daryti smulkius pažeidimus – susirinkdavo šiukšles, nebeimdavo daugiau lydekų nei leidžiama ir panašiai. Be tokio pažymėjimo vaikščiojantys dažnai susiduria su agresyviu pažeidėjų elgesiu.

Didžioji dauguma neetatinių inspektorių yra neabejingi žvejai, tad ir didžioji jų išaiškinamų pažeidimų dalis – 75 procentai – yra žvejybos taisyklių pažeidimai.

2013 metais 522 neetatiniai aplinkos inspektoriai savarankiškai išaiškino 602 pažeidimus, o dirbdami su valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos inspektoriais išaiškinant 3 041 pažeidimą, iš kurių 233 buvo šiurkštūs.

Šiemet neetatinių inspektorių darbas daug sėkmingesnis.

„Per tris šių metų ketvirčius šalyje veikė 543 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie savarankiškai išaiškino 125 pažeidimus, o kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais – 1849. Tiesa, šie duomenys tik iš Regionų aplinkos apsaugos departamentų. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba nerenka duomenų apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbą“, – sakė K. Trečiokas.