Kalbėdami apie „Žvejybos rojų“ įsivaizduojame jį kaip vienalytį darinį, kuriame taikomos vienodos taisyklės. Visgi, vandens telkiniai jame yra skirtingi, ir pagal vieną kurpalių negalima kurti taisyklių.
„Atsiranda šie trys pagrindiniai apribojimai: imamos žuvies dydis, draudimas žiemą masalui naudoti gyvą žuvelę ir draudimas kai kuriuose telkiniuose imti tam tikras žuvis“, – pasakojo G. Kukanauskas.
„Žvejybos rojuje galioja tos pačios mėgėjiškos žūklės taisyklės, kaip ir visoje Lietuvoje, bet Aplinkos ministerija yra parengusi žvejybos reguliavimo projektą „Žvejybos rojuje“, kuris jas papildys ir įtvirtins limituotos žvejybos taisykles tam tikruose vandens telkiniuose.
„Buvo daug diskusijų dėl žvejybos reguliavimo „Žvejybos rojuje“. Buvo net pasiūlymų, kad kai kuriuose telkiniuose reikėtų paleisti visas žuvis. Visgi, buvo pasirinktas pats liberaliausias sprendimas“, – sakė G. Kukanauskas.
Visų žuvų paleisti nereikės. Imti negalės mažesnių žuvų nei nurodyta mėgėjiškos žūklės taisyklėse bei pačių didžiausių – trofėjinių, dėl kurių ir turėtų plūsti minios meškeriotojų.
Galuonų, Išnarų Kertuojų, Baltųjų Lakajų, Bebrusų, Stirnių, Luodžio, Asavo, Sartų ežeruose ir Antalieptės hidroelektrinės tvenkinyje žvejai galės atvykti ir dėl „mėsos“. Čia bus galima pasiimti lydekas nuo 45 iki 80 cm dydžio, sterkus nuo 45 cm iki 70 cm dydžio, šamus nuo 75 cm iki metro.
Visgi, yra ir kitų apribojimų.
„Šventojoje šiemet paleidome dar 133 šlakius nuo 1 kg iki 3 kg svorio. Šioje upės atkarpoje nuo Antalieptės hidroelektrinės tvenkinio iki Sartų ežero juos bus draudžiama imti, kaip ir marguosius upėtakius. Antalieptės tvenkinyje ir Galuonų ežere reikės paleisti visus šamus, o Kertuoju ir Rudesos ežeruose apskritai visas žuvis“, – sakė parko direktorius.
Nusprendusiems pasiimti žuvis, teks atlyginti žuvies ištekliams padarytą žalą. Už margąjį upėtakį ar šlakį – daugiau nei 600 eurų.
„Kontrolė yra labai svarbi ir mes ją didinsime, investuosime į išmaniąsias technologijas. Pats svarbiausias dalykas yra kiekvieno žvejo sąžinė. Kiekviena paleista žuvis išnerš ir jis jau kitais metais galės pagauti daugiau žuvies. Šiemet mūsų direkcija patikrino daugiau nei du šimtus žvejų ir nebuvo nė vieno be žvejo bilieto“, – pasakojo G. Kukanauskas.
Kad ir kiek investuotum į naujausias technologijas ar įdarbintum pareigūnų, bet jokio ežero jais neapjuosi. G. Kukanauskas tikisi žvejų mėgėjų supratimo ir pagalbos.
„Visus žvejus, kurie ras tinklą ar pastebės nesąžiningą, mažas žuvis imantį ar šiukšlinantį žveją , prašome pranešti mums į direkciją, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą ar į Aplinkos ministeriją benduorju pagalbos telefonu 112“, – sakė G. Kukanauskas.
Kuriant „Žvejybos rojų“ buvo pasitelkti mokslininkai. Pagal jų rekomendacijas intensyviai ežerai buvo žuvinami dvejus metus. Vien Šventosios atkarpoje tarp Luodžio ir Sartų ežero buvo paleista virš 6000 margųjų upėtakių. Nors investicijos į juos buvo ir dar bus didžiulės, bet meškerioti rojuje kainuoja tiek pat, kiek bet kur kitur Lietuvoje, tereikia turėti žvejo mėgėjo bilietą.
„Žvejybos rojaus“ vandens telkiniai: Galuonų ežeras, Išnarų ežeras, Kertuojų ežeras, Baltųjų Lakajų ežeras, Rudesos ežeras, Bebrusų ežeras., Stirnių ežeras, Luodžio ežeras, Asavo ežeras, Antalieptės hidroelektrinės tvenkinys., Šventosios upė nuo Luodžio ežero iki Sartų ežero ir pats Sartų ežeras.