Labiau sausų orų paveiktuose regionuose jau galima rasti perbrendamų ežerų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėja Joana Pumpolovič teigė, kad vandens lygis Lietuvos upėse smarkiai kritęs ir beveik siekia kritinę gamtosaugai ribą.
„Dabar upių vandens lygis - mažesnis už vidutinį daugiametį. Tai yra dėl to, kad šią vasarą vyrauja labai karšti orai ir nėra lietaus, prisidėjo ir tai, kad žiemą nebuvo sniego. Nedaug kur trūksta iki žemiausio gamtosauginio lygio, bet tokių upių kol kas dar neturime“, – pasakojo hidrologijos skyriaus vedėja.
Nusekusiose upėse pavojinga ne tik nardyti žmonėms. Gamta taip pat jaučia neigiamą poveikį. Ar upės pasieks žemiausią gamtosauginį lygį dar neaišku, bet pagal meteorologines prognozes – panašu, kad taip.
„Laikas parodys ar bus lietaus ar ne. Dabar upes maitina tik gruntinis vanduo. Kai mažai vandens, upės taip nebeapsivalo, stringa natūralūs ekologiniai procesai. Be visą ko – dūsta ir žuvys“, – neigiamus sausų orų padarinius upėms vardijo J. Pumpolovič.
Kuršių mariose vandens lygis taip pat kritęs žemiau vidutinio daugiamečio. Tiesa, kol kas nežymiai ir J. Pumpolovič per daug nesijaudina, bet jei sausros tęsis – į Kuršių marias pradės plūsti sūrus Baltijos jūros vanduo, o žuvys ims trauktis giliau – į Rusijos Federacijai priklausančius vandenis, kas paliks piktus ir be pajamų vietinius pamario žvejus.
Kiti hidrometeorologai įžvelgia ir kitų priežasčių kodėl upės senka. Viena jų paprasta geologinė. Vidurio Lietuvoje vyraujantis dirvožemis yra molingas. Per vandeniui nelaidų molį lietaus vanduo nespėja įsigerti į gruntinius vandenius, greitai suteka į upes, o šios vandenį išneša į jūrą.
Skaudžia sausrų rykštė gamtai – apželiantys vandens telkiniai. Sumažėjus vandens, automatiškai didėja ir iš ūkininkų laukų į vandenis patenkančių fosforo junginių koncentracija. Dėl to dar labiau suveši augalija, dėl ko ežerai traukiasi ir pelkėja.
Lietuvoje tai labai aktuali problema. Dėl tokios organinės taršos ateityje rizikuojame netekti trečdalio ežerų. Tai ne tik žala tradiciniam Lietuvos kraštovaizdžiui, bet taip sparčiai nyksta ir buveinės. Vandens paukščiai turi trauktis, o žuvys pamažu išnyksta.
Tai nėra natūralus procesas, o dėl sausų orų jis vyksta dar sparčiau. Traukiasi ne tik ežerai, bet ir mažesni upeliai apželia sunkiai pereinamos meldų sienomis.
Tik pajūryje vyrauja smėlio dirvožemis, kuris sugeria vandenį kaip kempinė.
Kita – neapgalvota melioracija. Dėl jos smarkiai krito vandens gruntinio vandens lygis. Dėl to ne tik senka šuliniai, bet ir upės mažiau pasipildo vandeniu. Geologai pastebi, kad jis nebesiekia vidutinio lygio.
Hidrologai išskiria ir trečią problemą – hidroelektrinės. Elektrinės, norėdamos užtikrinti stabilų elektros energijos gaminimą, taupo vandenį ir mažiau jo išleidžia per užtvankas.
Nukritus vandens lygiui, sumažėja ir upės tėkmės greitis. Dėl to į vandenį patenka mažiau deguonies, labiau įšyla vanduo ir padidėja eutrofikacija – vandens žydėjimas. Kas iš viso dar mažiau sumažina deguonies kiekį vandenyje.
Ne tik smulkesni upeliai kenčia dėl sausų orų. Jei mažesni upeliai ima panašėti į griovius, tai ir didžiosios Lietuvos upės apnuogina savo krantus vis labiau. Neris dar turi 18 centimetrų rezervą, bet jei neužeis lietūs – padėtis taps kritiška ir antroje pagal ilgį Lietuvos upėje.
Jei vanduo nuseks iki pavojingos ribos, bus privaloma padidinti užtvankų pralaidumą, riboti upių vandens naudojimą pramonėje, o ir gyventojai bei savivaldybės turės kontroliuoti vejų ir daržų laistymą.