Vaiką reikia ne gąsdinti, o jam padėti
Paklausta, kaip šiuo metu turėtų elgtis tėvai norintys pagelbėti vaikui pasiruošti artėjančiam mokymosi sezonui, psichologė Eglė Gudelienė patikino, kad svarbiausia – negąsdinti vaiko, o apie galimai iškilsiančias problemas pagalvoti ir joms pasiruošti iš anksto.
„Vaikai nuolat stebi suaugusiųjų reakcijas ir iš jų formuojasi vaizdą apie juos supantį pasaulį (šiuo atveju – mokyklą). Tad, pirmiausia, tėvai turėtų ramiai reaguoti į artėjančius pokyčius ir jų nedramatizuoti. Tikrai nevertėtų vaiko gąsdinti, kad jau baigiasi „katino dienos” ar kad artėjančiais mokslo metais bus sunkiau, nes vaikas paaugo ir eis į aukštesnę klasę. Antra, tėvams kartu su vaiku derėtų aptarti, kokių priemonių mokyklai šiais metais jam gali prireikti ir iš anksto tuo pasirūpinti. Vaikams labai patinka patiems rinktis sąsiuvinius, rašymo priemones, kuprines pagal patinkančius piešinius ar spalvas, tad suaugusiesiems čia praverstų kantrybė. Jei jums aktuali priemonių kaina ar kokybė, laimėtumėte visi sudarydami vaikams sąlygas pasirinkti bent iš dviejų jūsų lūkesčius atitinkančių variantų.
Trečia, svarbu patikrinti ar vaikas neišaugo mokyklinės uniformos, sporto aprangos, avalynės. Na ir tikrai būtų svarbu dar iki mokslo metų pradžios apsilankyti pas stomatologą ir šeimos gydytoją bei profilaktiškai patikrinti vaiko sveikatą. Gavę nustatytos formos pažymą galėsite ją laiku pristatyti į vaiko ugdymo įstaigą“, - patarė psichologė.
Atostogų svarba neabejoja
Ji pabrėžė, kad paprastai atostogų metu keičiasi visos šeimos dienotvarkė: ryte vaikai ilgiau miega, vakare jie vėliau gulasi, daugiau laiko skiriama pramogoms ir mažiau – pareigoms, tėveliams tenka daugiau dėmesio skirti prasmingam vaikų užimtumui, tad artėjant mokslo metams būtų svarbu pasirūpinti tuo, kad vaiko dienotvarkė pamažu (maždaug po 15min. kas dvi trys dienos) artėtų prie mokyklinio ritmo.
„Taip pat svarbu ir tai, kad vaikas (jei jis yra pradinio mokyklinio amžiaus) prisimintų skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžius, pavyzdžiui, likus 2-3 savaitėms iki mokslo metų pradžios kasdien atliktų bent po vieną trumpą užduotėlę. Jūs taip pat turite sužinoti, kokius būrelius (papildomus užsiėmimus) ir kur jūsų vaikas norėtų lankyti artėjančiais mokslo metais. Jei pasikeitė jūsų gyvenamoji vieta ar jūsų vaikas lankys kitą ugdymo įstaigą, bent keletą kartų drauge su juo nuvykite iki mokyklos, kad galėtumėte sėkmingai suplanuoti kelionei reikiamą laiką. Drauge keletą kartų įveikite visą maršrutą ir nurodykite svarbiausius orientyrus ir jei nuo šiol jūsų vaikas mokyklą ar namus po pamokų turės pasiekti savarankiškai“, - kas palengvintų vaikui grįžimą į mokyklą ir adaptacijos prie pasikeitusių sąlygų procesą, aiškino E. Gudelienė.
Pasigirsta kalbų, kad vasaros atostogos – nereikalingos, psichologė patikino, kad mokiniams tai – galimybė atsikvėpti nuo rutinos, atsipalaiduoti nuo konkurencinės įtampos, skirti daugiau laiko savo pomėgiams, tobulinti jau turimus įgūdžius ir įgyti naujų. Pavyzdžiui, išmokti plaukti, važiuoti dviračiu, planuoti laiką ir susipažinti su naujais žmonėmis.
„Tai laikas, kai atsiranda galimybė daugiau dėmesio skirti nebe akademinėms žinioms, o gyvenimiškai patirčiai kaupti. Juk dauguma vaikų, išvykdami į stovyklas, pas draugus ar senelius, o kai kurie ir likdami vieni namuose, paprastai tampa savarankiškesni, atsakingesni, labiau pasitikintys savo jėgomis. Tuo pačiu, išsiskyrę su klasės draugais keletui mėnesių vaikai vieni kitų pasiilgsta, tampa draugiškesni bei tolerantiškesni. Taigi vasaros atostogos – išties svarbus ir reikalingas laikotarpis vaiko gyvenimo cikle“, - įsitikinusi E. Gudelienė.
Patarė pakartoti praėjusių metų kursą
Pasak Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjo Gedimino Beresnevičiaus, vaikams po vasaros atostogų lengviau vėl įprasti prie mokyklos ir mokymosi proceso labiausiai padėtų atsakomybė už savo veiksmus ir susirūpinimas savo ateitimi.
„Tai turintis vaikas jau prieš rugsėjo pirmąją pasikartoja praėjusių metų kursą. Prisimenu, kai dar mokiausi pradinėse klasėse, vasarą atstovėjęs ilgą eilę knygyne, kad gaučiau reikiamus vadovėlius, parsinešęs namo kai kuriuos iš jų kažkiek paskaitydavau, kiek pajėgiau pats juos suprasti“, - prisiminimais dalijosi specialistas.
Pasak jo, bręstančiai asmenybei svarbūs ne vien mokymosi rezultatai. Tad vasarą skirti tik „smegenų pailsinimui“ jam atrodo neteisinga.
„Smegenys yra toks organas, kad jų plastiškumas, lankstumas ir pajėgumas tik didėja didinant duodamą krūvį. Ištreniruojama tai, kas treniruojama. Pavyzdžiui, žiūrint televizorių, smegenys dirba mažiau, nei miegant. Tad kuo ilgiau žiūrima TV, tuo mažiau jos yra išlavintos. Prieš keletą metų nustačiau, teigiamą koreliaciją tarp laiko, praleisto prie TV ekrano, ir prastesnių kūrybiškumo testo rezultatų. Mokslo metų metu patiriamas nuovargis kyla nuo patiriamų kaltinimų, duodamų tiek paties sau, tiek aplinkinių, o ne nuo intensyvaus darbo. Jei sugebėtume išsilaisvinti nuo kaltės jausmo, nereiktų visą vasarą ilsėtis“, - įsitikinęs G. Beresnevičius.
Smegenis siūlo treniruoti nuolat
Tačiau klausimą, ar reikalingos, ar ne mokinių vasaros atostogos ir kokia turėtų būti jų trukmė, jis siūlo svarstyti švietimo politikams. Nes tai susiję ne tik su mokinių savijauta, bet ir su finansais.
„Proto (tuo pačiu ir mokymosi) gebėjimai kažkuo panašūs į fizinius kūno gebėjimus. Sportininkai, norėdami neprarasti „formos“ nuolat treniruojasi. Jei padaroma ilgesnė pertrauka, pavyzdžiui, dėl traumos, ta „forma“ prarandama ir jos atstatymas reikalauja žymiai didesnių pastangų, nei „formos“ palaikymas. Panašiai ir intelekto ar mokymosi „formą“ reikia nuolat palaikyti – treniruoti. Padarius pertrauką ją atstatyti yra sunkiau, nei nuolat ją palaikyti. Tad ir mokiniai, norintys per vasarą neįkristi į „formos“ praradimo duobę, turėtų kažkiek laiko skirti mokymuisi. Nebūtinai tų dalykų, kurie gal jau pabodo mokykloje. Pavyzdžiui, savo mokyklos laikais laisvalaikiu domėjausi astronomija, paleontologija, geologija, archeologija, senovės istorija, architektūra, filosofija.
Kad mokiniai per vasaros atostogas nepamirštų mokslų, galima būtų jiems organizuoti įvairius konkursus, viktorinas, mokslines stovyklas, nuotolinius mokymosi kursus kompiuterinių žaidimų terpėje ir pan. Suprantama, tokios priemonės kainuoja... Tačiau jas atlikti gali nebūtinai valstybinės institucijos. Jau atsiranda komerciniais pagrindais organizuojamos olimpiados ir konkursai“, - patikino G. Beresnevičius.
Ruoštis turi ne tik vaikai, bet ir tėvai
Tuo tarpu Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Meilės Lukšienės premijos laureatas Tomas Kivaras įsitikinęs, kad labiau nei vaikai, ateinančiam mokslų sezonui turi ruoštis tėvai.
„Visiems tėvams norėčiau pasiūlyti, kuo labiau pasitikėti mokytojais. Aš tikiu, kad Lietuvoje nėra tokio mokytojo, kuris dirba su jūsų vaikais ir jam jie nerūpėtų. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų deda visas pastangas ir atiduoda visą save jūsų vaikams ir kartais gal net pamiršta savuosius. Tačiau mes, mokytojai, negalime suteikti viso to, ką gali suteikti šeima“, - patikino mokytojas.
Jis tikina neabejojantis, kad visų vertybinių dalykų daugiausiai galėtų išugdyti šeima. Tad būtent tėvų indėlis į vaikų pasiruošimo mokslams sezoną ir yra ryškiausias.
„O mokiniams siūlyčiau kasdien užduoti sau klausimą ir atsakyti: „Kokio tolimo tikslo pasiekti man gali padėti mokykla ir mokytojai?“. Tik nereikia apsiriboti kukliais tikslais“, - šyptelėjo mokytojas.