Lietuvoje gruzdintuvėse bei keptuvėse čirška ir namuose ruoštos varškės spurgos, žagarėliai, žuvis tešloje, ir įvairiausi pusfabrikačiai iš prekybos vietų – bulvytės, vištienos sparneliai, žuvies piršteliai, sūrio lazdelės, duona ir kiti užkandžiai. Ruošiant šiuos patiekalus kaskart sunaudojama bent litras aliejaus, kurio likučiai nebetinkami naudoti pakartotinai. Geriausia, ką galima su jais nuveikti – priduoti atliekų tvarkytojams. Vilniaus regiono gyventojams didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse jau metus dalinamos patogios tam skirtos 3,5 l talpyklos, nors kaip ir kiti šalies gyventojai gali aliejaus likučius rinkti į plastikinius butelius ar stiklainius, o vėliau nuvežti priduoti į regione veikiančias didelių gabaritų Atliekų surinkimo aikšteles.
Nors praėjusiais metais Vilniaus regione pavyko surinkti arti 3 tonų aliejaus atliekų, visgi, VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius pastebi, kad aiejaus atliekų surinkimas iš gyventojų visoje Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Procesas vyksta vangiai, nes gyventojai netiki, kad namuose išties susidaro aliejaus atliekų. Paprasčiausias būdas įsitikinti – pabandyti. Pagal senus ir žalingus įpročius riebalai keliauja į kanalizaciją – ne tik iš gruzdintuvių, bet ir nuo silkės, žuvies konservų, alyvuogių, saulėje džiovintų pomidorų. Trūksta supratimo, kad tai – žaliava, kuri gali būti perdirbta į biodizelį, o pastangos rūšiuoti – svarbus žingsnis tausojant vamzdynus ir gamtą.
Aliejaus atliekos surenkamos ir kai kuriuose kituose šalies regionuose ir savivaldybėse. Pavyzdžiui, Utenos regione šios atliekos surenkamos specialiais konteineriais, kuriuos galima rasi prie kai kurių prekybos centrų. Taip pat aliejaus atliekas mielai priims jų tvarkytojai, apie kuriuos bei apie jų nustatytus reikalavimus informaciją lengvai galima rasti internete.
Vokiečiai aliejuje kepa „Berliner“ spurgas. Tai lengvas ir purus vokiškas desertas su uogienės, šokolado, kondensuoto pieno ar kitu įdaru viduje, pabarstomas cukraus pudra ar panardinamas į šokoladą. Po tokių spurgų kepimo namuose paprastai lieka apie 1,5 litro aliejaus atliekų. Skaičiuojama, kad atsakingai aliejaus likučius tvarkytojams priduoda apie 35 proc. Vokietijos gyventojų. Štai Erlangeno, Friuto, Alersbergo, Hilpoltšteino ir dar keliuose Bavarijos žemės miestuose per pastaruosius septynerius metus įrengta daugiau nei šimtas aliejaus perdirbimo kompanijos „Lesch GmbH & Co. KG“ konteinerių. Jų šūkis – kiekvienas lašas svarbus! Konteineriai įrengti prie prekybos centrų. Pridavus į specialią talpą surinktą aliejų, išduodama švari talpa tolesniam rūšiavimui.
Austrų virtuvėse aliejaus atliekų kiekius išaugina „marillenknödel“ – kepti purios sūrio tešlos koldūnai su abrikosu viduje, apgaubti džiuvėsėliais, cinamonu bei cukrumi. Gruzdinant įprastai, bent pusė litro atvėsinto aliejaus po kepimo tenka supilti į specialų konteinerį ir nunešti į specialų konteinerį artimiausiame „Interspar“ prekybos centre. Už litrą aliejaus atliekų išmanus konteineris atspausdina 0,1 euro vertės čekį apsipirkimui.
Italai per šventes aliejuje čirškina saldžius, spurgas primenančius blynelius „frittelle“ su įkeptomis razinomis ar apelsinų, citrinų žievelėmis. Jų kepimui dažnai naudojamas augalinis aliejus, pavyzdžiui, alyvuogių. Iškepus blynelių gausiam šventiniam stalui, susidaro apie 1 litrą aliejaus atliekų.
Atliekomis pasirūpinti tinkamai italus kviečia ne viena aliejaus atliekų perdirbimu užsiimanti bendrovė bei vietinė valdžia. Štai itin vaizdingo Sorento pusiasalio Pietų Italijoje gyventojams nuolat primenama, kad tinkamas aliejaus atliekų tvarkymas padeda išsaugoti regiono grožį ir biologinę įvairovę. Gyventojams, pristatantiems daugiau nei 10 litrų panaudoto aliejaus, įteikiamas butelis aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus. Nors tokios paskatos kitose Italijos vietovėse nepraktikuojamos, ir be jų gyventojai supranta aliejaus pakartotinio panaudojimo svarbą. Nacionalinio augalinių ir gyvūninių aliejų perdirbimo konsorciumo (CONOE) duomenimis, perdirbto aliejaus kiekis per penkiolika metų šalyje išaugo keturis kartus iki 76 tūkst. tonų ir yra panaudojamas kaip kuras, pavyzdžiui, Venecijos vandens autobusams, vadinamiems „vaporettos“.
Amerikiečiai vien gruzdindami kalakutą Padėkos dienai lapkričio pabaigoje turi apie 10–15 litrų aliejaus atliekų. Taip kasmet paruošiama apie 46 milijonus kalakutų ir susidaro apie šimtai milijonų litrų panaudoto aliejaus vien tik laukiant šios šventės. Į plastikines talpyklas surinktas aliejaus atliekas po Padėkos dienos priima mokyklos, bendruomenių centrai, ir vėliau perduoda nuolat šią veiklą vykdančioms organizacijoms kaip vietiniai atliekų tvarkymo centrai. Skaičiuojama, kad apie 30 proc. Amerikoje susidarančių aliejaus atliekų yra rūšiuojama tinkamai.
Japonų mėgstamas patiekalas „tempura“ – jūros gėrybės ar daržovės traškioje plonytėje tešloje – tradiciškai kepamas sezamų sėklų ar arbatmedžio sėklų aliejuje, o taupant – saulėgrąžų, rapsų, žemės riešutų aliejuje. Po gaminimo lieka nuo pusės litro iki litro aliejaus atliekų ir apie pusė japonų tinkamai su jomis atsisveikina – supylę į plastikinį butelį, palieka jį specialiuose konteineriuose prekybos centruose. Tinkamu rūšiavimu laikomas ir aliejaus išmetimas su deginimui skirtomis buitinėmis atliekomis, tik prašoma prieš tai jį sukietinti naudojant specialią priemonę ar popierines servetėles.
Turkijoje apie 0,7 litro aliejaus atliekų susidaro kaskart, kai vietiniai tradiciniu būdu ruošia sluoksniuotą pyragą „börek“ su mėsos, daržovių ar fetos sūrio įdarais (žinomiausias turkiškojo bureko variantas Lietuvoje ilgai buvo čeburekas). Turkijos gyventojai vis aktyviau savivaldybių kviečiami rinkti aliejaus likučius ir priduoti aliejų tvarkančioms įmonėms. Pavyzdžiui, Yalovos savivaldybėje šalies šiaurės vakaruose už 5 litrus surinktų aliejaus atliekų bendruomenei įteikiamas vienas litras naujo aliejaus.
Brazilai dievina vištienos kroketus „coxinha“. Šie ašaros formos užkandžiai iš susmulkintos vištienos, padengti traškia tešla, yra neatsiejama vakarėlių dalis. Jį ruošiant namuose, kaskart atliekomis virsta apie litras aliejaus. Iš viso Brazilijoje kasmet išmetama 1,5 milijardo litrų aliejaus atliekų. Žinią, kad svarbu tai daryti tinkamai ir saugoti ne tik vamzdynus, bet ir geriamojo vandens kokybę, nuo 2019-ųjų neša projektas „Bioplanet“, pasiekęs apie 150 000 šeimų ir paskatinęs rūšiuoti tokias atliekas ne tik namuose, bet ir mokyklose bei bendruomenes. Aliejaus atliekos jau renkamos daugiau nei 500 miestų iš 27 Brazilijos valstijų.
Indijoje šimtmečius neblėsta aistra trikampiams gruzdintiems pyragėliams, vadinamiems „samosa“. Sakoma, kad jų įdaro variantų yra tiek, kiek žvaigždžių danguje! Svaigūs ir susidarantys panaudoto aliejaus kiekiai šalyje – Indijos maisto reguliavimo tarnybos duomenimis, kasmet jo susidaro apie 2,2 milijardo litrų. Didysis iššūkis – ne įpratinti gyventojus rinkti aliejaus likučius, o nukreipti juos legaliems tvarkytojams. Ilgus metus apie 60 proc. aliejaus atliekų per nelegalius surinkėjus būdavo perparduodama gatvės maisto gamintojams. Toks pakartotinis aliejaus naudojimas kelia rimtų pavojų sveikatai – didina širdies ligų, vėžio, Alzheimerio, Parkinsono ligų riziką. Tik pastaraisiais metais imtos kurti naudoto aliejaus surinkimo iš įmonių ir gyventojų sistemos, vykdoma aktyvi visuomenės švietimo kampanija apie aliejaus atliekų tvarkymo ir perdirbimo prasmę.
Štai taip pakeliavus mintimis po pasaulį ir „sugrįžus“ į Lietuvą kviečiame pasidomėti, kur ir kaip patogiai galite pristatyti aliejaus atliekas savo savivaldybėje – aktuali informacija pasiekiama savivaldybių svetainėse ar vietinių atliekų tvarkytojų puslapiuose.
Vilniaus regiono gyventojams primename, kad aliejaus surinkimui skirtas talpas galite nemokamai atsiimti VAATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurių sąrašą rasite interaktyviame atliekų priėmimo vietų žemėlapyje.
Jei kyla klausimų renkant aliejaus atliekas ar norėtumėte pasidalinti savo patirtimi rūšuojant aliejų Lietuvoje ar svetur, Jūsų minčių lauksime komentarų skiltyje bei „Atliekų kultūros“ paskyroje „Facebook“.