„Nedidukė – tik 54 km ilgio ir 22 km pločio sala turi kuo pasigirti: 518 kilometrų pakrantės, 2000 km levadų ir žygio takų, aukščiausias pasaulyje iškyšulis Cabo Girao (580 m virš jūros lygio), ledynmetį matę ir į UNESCO saugomo paveldo sąrašo įtraukti Laurų miškai ir šiluma ištisus metus. Temperatūra saloje svyruoja tarp 16–25 laipsnių ir garantuoja amžinai žalios salos vardą. Beje, Madeira portugališka reiškia medieną.
Prieš 600 metų, kuomet Portugalijos jūrininkai salą paskelbė karūnos kolonija, net 90% salos dengė atogrąžų miškai. Naujakuriai miškus degino, tam, kad atlaisvintų plotą žemdirbystei. Tuo pačiu jie pradėjo statyti žymias Madeiros levadas - vandens kanalus, kurių dėka kalnų vanduo per miškų tankumą patekdavo į dirbamus plotus. Sunkus ūkininkų darbas davė vaisų – ilga laiką cukranendrės, vynas ir grūdai buvo pagrindinis Madeiros ekonomikos variklis. Sala ir dabar augina šias gėrybes, tačiau lyderio poziciją perėmė bananai, tad salai drąsiai galima vadinti bananų rojumi. Paįvairinimui salos ūkininkai augina bananasus – banano ir ananaso hibridą (5 Eur Funšalio turguje), bananobolį – banano ir obuolio hibridą. 85% užaugintų bananų iškeliauja iš salos, o likusieji turgaviečių prekystalius dalinasi su Madeiroje užaugintais avokadais, mangais, anonais, vyšniomis ir slyvomis, marakujomis bei kitais saloje užaugintais vaisiais.
Beveik viskas, kad čia geriama ir valgoma yra užauginta ir pagaminta Madeiroje, išskyrus kavą. Nors Madeira yra vienintelė sala Europoje, kuri gali auginti arabikos rūšies kavą, kavą jie eksportuoja, bet skrudina jau čia. Madeireičiai dievina kavą ir geria ją pirmai progai pasitaikius. Espreso kava su pienu vietinių vadinamas Garoto (Lietuvoje populiarus kaip Flat White) čia kainuoja apie 1 eurą“, – pasakoja apie Madeiros salą „Novaturo“ marketingo vadovė O. Belova, kuri ir pati šiuo metu vieši pavasariu alsuojančioje saloje.
Kita Madeiros gyventojų būtina raciono dalis – duona. Ji dažnai kepama su riešutais, kaštainiais arba batatais, kurie taip pat užauginame saloje. Populiariausia ir privaloma paragauti duonos rūšis – Bolo do Caco, kepama tik Madeiroje. Į duoną įmaišyti batatai suteikia duonai ypatingą švelnų skonį. Duona pateikiama pertepta česnakiniu sviestu. Kepykloje šios duonos kepalas kainuos apie 2 Eur.
Madeiros gyventojai surenka kalnų vandenį ir naudoja jį drėkinimui iki šių dienų. Taip pat nuo 2017 metų Madeira laikosi griežtos atliekų rūšiavimo ir perdirbimo politikos (perdirbama apie 55% visų atliekų). Todėl visai nestebina, kad beveik visuose viešbučio kambariuose arba miesto gatvėse stovi rūšiavimui skirtos talpos. Virš 50% energijos, kurią jie naudoja, yra tvariais būdais gauta energija ir šį santykį salą didina kasmet. Dauguma viešbučių gali pasigirti nuosavais ekologiškais ūkiais, duonos kepyklomis bei vynuogynais. Viešbučiai saloje turi ekologiškumo sertifikatus.
Kitas tvarios ekonomikos pavyzdys - puikiai išvystytas visuomeninio transporto tinklas, skatinantis po salą keliauti viešais autobusais. Dienos „abonemento“ kaina svyruoja tarp 3–5 Eurų. Tačiau kai kurios salos vietos pasiekiamos tik automobiliais. Automobilio nuomos kaina parai nuo 35 Eur, litras 95 benzino kainuoja 1, 62 EUR. Atskirai reikia paminėti nuostabios kokybės Madeiros kelius ir tunelius (kurių saloje virš 150), leidžiančius salą pervažiuoti per dieną. Į kelių renovavimą į tunelių statymą Madeiros autonomija suinvestavo virš 80 mln. EUR.
Keliaudama po salą moteris rinkos tiek gidų kompaniją, tiek savarankiškas keliones. „Privačių ir bendrų ekskursijų pasirinkimas saloje yra didžiulis. Bendros ekskursijos leidžia pamatyti turistų lankomiausias vietas bei išgirsti gidų pasakojimus nesigilinant į vairavimo stačiais keliais ypatumus. Labai rekomenduoju išbandyti ekologiškų džipų safari – kelionė vyksta Laurų ir eukaliptų miškais aplankant ekologiškas upėtakių fermas ir sunkiai pasiekiamas levadas. Tokios ekskursijos kaina svyruoja tarp 50–100 Eurų asmeniui.
Aš pati vieną dieną keliavau su gidais. Leidomės į išvyką su džipais – aplankėme levadas, važiavome laurų ir eukaliptų miškais. Paprastai ten patekti sudėtinga, bet pajusti ten tvyrančią energiją – tiesiog privalu. Kadangi Madeiroje labai kalnuoti keliai, vairuotojams reikia įgūdžių pasiekti vieną ar kitą tašką. Nors serpantinų saloje netrūksta, labai rekomenduoju išsinuomoti automobilį ir patiems viską pamatyti iš arti“, – sako keliautoja.
Madeiros sala yra aktyvaus gyvenimo būdo keliautojų rojus. Teniso ir padelio kortai, daug futbolo aikštynų (kuriose kartas pamokas veda pats Cristiano Ronaldo) ir visame pasaulyje garsėjantys žygio takai. Atskirai verta paminėti trijų viršūnių – Pico Areiro – Pico Torres – Pico Ribeira takus, išsidriekusius 1880 m aukštyje. Šis pasivaikščiojimas virš debesų (tiesioginio šio žodžio prasme) įveikiamas tik pažengusiems žygeiviams. Kitas – populiariausias takas yra Ponta de Sao Lourenco. Tai ryčiausias salos taškas, dėl savo formos dar vadinamas „Drakono uodega“. Virš jo į salą atvykstantys lėktuvai pradeda ruoštis nusileidimui darydami nedidelį lanką, todėl būtent jis dažniausiai fotografuojamas pro lėktuvo langą. Pasivaikščiojimo tako ilgis kiek daugiau nei 7 km į abi puses, viso žygio trukmė apie 3 val. Keliaujant uolėtais takais atsiveria įspūdingos vulkaninės erozijos panoramos, neprieinamos Atlanto vandenyno įlankos. Tiesa, žygį galima sutrumpinti ir paįvairinti kelionei atgal pasirinkus vandens maršrutą (10 Eur asmeniui, bilietai parduodami kavinukėje Casa do Sardinha). Plaukiant greitaeige valtimi galima pamatyti Sao Lourenco aukštus krantus iš vandenyno pusės, d‘Arba įlanką ir įspūdingus urvus. Kompaniją šioje vandens kelionėje neretai palaiko delfinai ir banginiai. Laivas plaukia iki Quinta do Lorde prieplaukos, iš kur taksi užveža prie Sao Lourence tako esančiame parkinge palikto automobilio.
Svarbi žinia tiems, kurie Madeiroje norėtų derinti darbą su poilsiu. Anot pašnekovės, ji pati į salą atvyko darbostogų. O. Belova sako, kad interneto kokybė yra vienas svarbiausių darbostogų krypčių pasirinkimo punktų. Madeiroje internetas prienamis visur, puikiai veikia, išskyrus nebent kalnų viršūnėse, tokiose, kaip Pico do Arieiro (1880 m virš jūros lygio).
„Labai gerai žinomas miestelis tų, kurie dirba iš visur, yra Ponta de Sol, pietinėje pietvakarių pusėje. Jis pritaikytas nuotoliniam darbui. Čia net susikūrusi digital nomads bendruomenė. Rytais ir vakarais vyksta nemokami jogos užsiėmimai vandenyno pakrantėje, yra keletas jaukių kavinių ir open space erdvių, pritaikytu darbui. Kitas dalykas, su Lietuva laikas skiriasi dviem valandomis, tad anksčiau atsikėlęs ir pasitikęs saulę gali dirbti ir paskui dar turi visą nuostabią popietę iki vakaro, kurią galima skirti salos pažinimui“, – pasakoja pašnekovė.
Kur keliauti atostogų? O. Belova sako, kad geriausia išvystyta viešbučių infrastruktūra pietinėje ir rytų salos pusėse, kuriose daugiausia saulės, jos geriausiai apsaugotos nuo vėjo. Madeiros salą itin mėgo ir žymus politikas Vinstonas Čerčilis, kuris į salą atvykdavo tapyti peizažus. Senas žvejų kaimelis Camaras del Lobos net turi jo vardu pavadintą iškyšuliuką. Sakoma, kad būtent jį rinkosi žymus politikas savo peizažams. Būnant šiame miestelyje būtina paragaut žvejų mėgstamo romo, cukranendrių medaus ir apelsinų sulčių gėrimo Pončos (1,30 Eur), kurio dideliu gerbėju buvo ir pats Čerčilis.
Šiaurinę salos pusę rekomenduojama rinktis jūros gėrybių mėgėjams. Čia galima paragauti vietoje gaudomų moliuskų Lapos (didelės keptuvės kaina apie 6 Eurus), kurie valgomi gausiai apšlakstyti citrina, su Bola do Caco ir vietoje užaugintų vynuogių Vinho Verde (taurė 2 eurai). Nors šiaurinė salos dalis atšiauresnė, tačiau grožiu nenusileidžia pietinei– mistinis FANAL miškas primena Narnijos Kronikos kadrus ir randasi vienintelėje šalies platumoje Paud de Sera, naturalūs vandenyno baseinai Port Monize ir kvapą gniaužiantys vaizdai Ribeira de Janel (dažniai matomi Madeiros vaizduojamose atvirukuose).
Pašnekovė sako, kad Madeira neuždaro poilsio sezono ištisus metus, tačiau geriausias laikas poilsiui – nuo balandžio mėnesio, kai vyksta visame pasaulyje žymus gėlių festivalis.
„Šiuo metu turistų nėra daug, kas labai džiugino. Dažniausiai sutikti buvo Vokietijos, Skandinavijos šalių, Lenkijos gyventojai. Žmonės, kurie atvažiuoja ilgesnį laiką čia gyventi, čia puikiai išvystyta nuoma, tai jie važiuoja visą laiką. Kalbant apie kainas – pokyčių labai didelių nėra, kurios priklausytų nuo sezono“, – dalijasi O. Belova.