Semana Santa arba Šventoji Savaitė
Velykų laikotarpis Ispanijoje žinomas kaip Semana Santa arba Šventoji savaitė, o renginiai daugelyje šalies miestų trunka visą savaitę. Tad Ispanijoje nėra tik Velykų sekmadienis – čia yra daug kitų tradicijų, vedančių į šią dieną, kurios taip pat yra labai svarbios, o kartais net ir svarbesnės. Šventinė savaitė prasideda Domingo de Ramos (Verbų sekmadienį) ir baigiasi Lunes de Pascua (Antrąją Velykų dieną). Viena iš seniausių Semana Santa Ispanijoje minima 1240 metais.
Daugelis ispanų šią savaitę atostogauja, grįžta namo aplankyti tėvų, senelių. Nedirba mokyklos ir darželiai. Taip pat galima pastebėti, kad šią šventinę savaitę nedirba daugelis mažesnių šeimos verslų.
Palmės šakos bažnyčioje
Beveik visoje šalyje šventimas prasideda Domingo de Ramos rytą. Šią dieną žmonės eina į bažnyčią paminėti dienos, kai Jėzus įžengė į Jeruzalę, o žmonės jam po kojomis tiesė palmių lapus. Dažniausiai vaikinai nešasi paprastą palmės ar alyvuogės šaką, kurią pašventins kunigas, o merginos – išpuoštą kaspinais ir saldumynais.
Religinės procesijos
Religinės procesijos yra pagrindinė Semana Santa dalis. Jos vyksta visą savaitę, kuriose dalyvauja daugybė žmonių, einančių gatvėmis, persirengę spalvingais kostiumais, nešančių didžiules statulas ir gedinčių dėl Kristaus mirties. Šiose procesijose groja pučiamųjų orkestrai ir būgnininkai. Kai kurias iš geriausių ir įmantriausių religinių procesijų galima pamatyti Andalūzijos miestuose Sevilijoje ir Granadoje, taip pat toliau į šiaurę Kastilijos ir Leono miestuose Zamoroje, Salamankoje bei Valjadolide.
Statulos ant padėklų
Statulos yra svarbi religinio proceso dalis. Tai – didžiuliai, sudėtingi meno kūriniai, kuriuose yra Mergelės Marijos, Jėzaus ant kryžiaus ir svarbių įvykių, tokių kaip Paskutinė vakarienė, statulos. Daugelio procesijų metu statulos nešiojamos ant specialių padėklų ir po jomis besislepiančių vyrų bei moterų galvų.
Religinės brolijos
Per eitynes pamatysite daugybę religinių brolijų, apsirengusių spalvingais šilkiniais kostiumais su smailiais gobtuvais, dengiančiais galvas ir veidus. Šių religinių brolijų kostiumai lankytojams gali priminti tam tikras KKK (Kuk Klus Klan) grupes, kurios savo veiklą vykdė JAV pietuose, ypač šeštajame dešimtmetyje, tačiau šiuose kostiumuose nėra nieko baisaus – jie tiesiog istoriniai ir simbolizuoja brolijas, kurioms jie atstovauja.
Gedulininkai
Kita procesijų dalis – gedintieji. Tai visiškai juodai apsirengusios, dažniausiai moterys, dėvinčios nėriniuotus šydus ir nešiojančios žvakes. Jos simbolizuoja Kristaus mirties gedulą ir dažniausiai seka brolijas ir statulų ant padėklų eisenas.
Žvakės ir vaško rutuliai
Žvakės yra tipiška šių religinių procesijų dalis, nesvarbu, ar jos vyksta dieną, ar naktį, dažnai jas nešiojasi gedintieji ir brolijos. Vaikai, ypač Andalūzijos miestuose, tuo metu varžosi tarpusavyje, kad sužinotų, kas gali pagaminti didžiausią vaško rutulį. Retkarčiais procesijos sustoja, kad statulas ant padėklų nešantys žmonės galėtų pailsėti ar persirengti, o kai jie tai daro, vaikai lenda po žvakėmis, kad surinktų karštą varvantį vašką ir pridėtų jį į savo rutuliuką.
Šeimos valgiai ir vakarienės
Ispanai mėgsta šventes švęsti ne namuose, renkasi kavinėse, baruose, lanko vieni kitus, laiką leidžia gamtoje, prie jūros. Tad ir paskutinę Velykų savaitės dieną yra populiarūs Lunes de Pascuapiknikai, nes dauguma šeimų nusprendžia praleisti dieną gamtoje. Jeigu liekama namuose, kartu su šeima gaminamas ir valgomas didžiulis kiekis valgių. Įprastai Velykų sekmadienio vakarienei patiekiama česnakų sriuba (sopa de ajo) su keptu kiaušiniu viduryje arba jūros gėrybės.
Torrijas
Pamirškite šokoladinius velykinius kiaušinius. Ispanai turi savo Velykų skanėstus. Panašiai kaip prancūziški skrebučiai, torijos paprastai valgomos per Velykas. Jos susideda iš duonos, mirkytos piene ir kiaušinyje. Tada pakeptos, prieš tai apibarstytos cukrumi ir pamirkytos meduje. Kai kurių iš jų viršuje taip pat yra pridegusio cukraus sluoksnis, panašus į crème brûlée. Vienas geriausių torijų galima rasti Baskų krašte.
Pestiños
Kitas Velykų skanėstas yra pestiños, kurios yra kaip traškūs, gruzdinti skrudėsiai, pagardinti anyžiais ir apelsinais, glaistyti cukrumi ar medumi. Dažniausiai juos rasite pietiniame Ispanijos Andalūzijos regione.
Monas de Pascua
Velykiniai pyragaičiai arba Monas de Pascua paprastai randami Katalonijos ir Valensijos regionuose. Tradiciškai tai – saldūs duonos žiedeliai, kurių viršuje įkepti kiaušiniai ir pabarstyti vaisių gabalėliais ir cukrumi. Galima rasti ir šiuolaikiškesnių šio pyrago variantų – įdarytų kremu, aplietų šokoladu, o ant viršaus – viščiukų ir šokoladinių velykinių kiaušinių.
Bueñelos
Buenelos yra kaip mažos spurgos, nors jos yra netaisyklingos formos ir neturi skylės viduryje. Jos yra keptos ir dažniausiai apibarstomos cukrumi. Valensija yra puiki vieta paragauti buenelos – čia jie gaminami su moliūgais.
Velykos Barselonoje
Nors sakoma, kad katalonai nėra tokie religingi kaip žmonės, gyvenantys Ispanijos pietuose, Barselonoje vis dar vyksta daug religinių procesijų, dauguma jų eina per Gotikos kvartalo centrą, prasidedantį nuo Barselonos Katedros. Per Velykas daugelis didesnių Barselonos bažnyčių surengia savo procesijas, kurios pasibaigia mišiomis ir choru. Jei jums pasiseks, galbūt netgi turėsite galimybę pamatyti mišias garsiojoje Sagrada Familia bazilikoje.
Parengta pagal theculturetrip.com