Išskiriami tokie svarbiausi numatomi pokyčiai:
1. Didinami mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai. 2017 m. pirmą kartą nuo 2008 m. pakelti mokslininkų atlyginimai. Tam skirta papildomai 3,1 mln. eurų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams 2018 m. planuojami papildomi 22,6 mln. eurų. Tai leistų pakelti atlyginimus vidutiniškai 20 proc. Atlyginimus numatoma didinti ir tolesniais metais.
2. Daugiau lėšų stipendijoms. Jau šiais mokslo metais socialinės stipendijos dydis kils beveik 8 proc. iki 133 eurų, tam numatoma 400 tūkst. eurų papildomai. Taip pat plėsis stipendijų gavėjų ratas.
3. Nemokamos bakalauro studijos. Jas planuojama įvesti kitąmet. Tam papildomai numatyta 1,9 mln. eurų.
4. Naujas studijų modelis. Atskirose kryptyse universitetų bakalauro studijos bus trumpesnės ir intensyvesnės, nuo 4 metų trumpės iki 3 metų. Tokias studijas planuojama siūlyti nuo 2019 m.
5. Augs kokybės kartelė visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, nes studijų kokybė prasideda nuo studentų pasirengimo mokytis. Šiemet pereinamasis balas buvo 3 stojantiesiems į universitetus ir 1,6 – į kolegijas. Tačiau vidutinis įstojusiųjų balas buvo dvigubai didesnis, o į didžiausios paklausos specialybes, pavyzdžiui, mediciną – 9. 2018 m. minimalus stojamasis balas turėtų didėti iki 4 stojantiems į universitetus ir 2 stojantiems į kolegijas.
6. Duotas startas universitetų jungimuisi. Iš 14 valstybinių universitetų turėtų likti 9. Vilniuje Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Lietuvos sporto universitetą siūloma jungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Sutelkus išsibarsčiusius išteklius, studentams bus pasiūlytos aukštesnės kokybės, valstybės ir darbo rinkos poreikius atitinkančios studijų programos. 2018 m. numatoma peržiūrėti ir valstybinių kolegijų bei mokslinių tyrimų institutų tinklą.
7. Pakeista aukštųjų mokyklų ir mokslo finansavimo tvarka. Valstybės pinigai studijų ir mokslo įstaigoms išlaikyti skiriami nebe pagal pastatų plotą, o pagal studentų skaičių ir veiklos rezultatus, pavyzdžiui, mokslo publikacijų kiekį tarptautiniuose leidiniuose.
8. Valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis. Nuo 2019 m. įvedamos valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis: studijos bus finansuojamos pagal aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus ir valstybės užsakymą. Priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks remiantis tikslesne absolventų poreikio prognoze.
9. Didinamas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumas. Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą pagal tarptautinius standartus reguliariai vertins užsienio ekspertai. Nuo kitų metų bus gyvendinama valstybinė profesorių programa – aukštosios mokyklos galės gauti finansavimą pasikviesti aukščiausio lygio dėstytojams iš užsienio.
10. „Perkrautas“ pedagogų rengimas. Nuo ateinančių mokslo metų pedagogų rengimas sutelkiamas geriausiuose universitetiniuose mokslo ir studijų centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, stiprinama būsimųjų mokytojų atranka, įvedamos pedagoginės stažuotės pirmaisiais darbo metais mokykloje.
Tikimasi, kad įvykdžius reformą studentai turės geresnes studijų sąlygas ir bus tikri, kad įgytas diplomas atvers duris sėkmingai karjerai, o padidinus atlyginimus ir normalizavus darbo krūvius, dėstytojams nebereikės blaškytis po kelias aukštąsias mokyklas.
Lietuva turi ambicingą tikslą – pasiekti, kad aukštasis mokslas būtų matomas pasaulyje ir pritrauktų studentus bei tyrėjus iš užsienio, jau 2021 m. du Lietuvos universitetai – atsidurtų tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų, o 2025 m. vienas iš jų – geriausiųjų 300-tuke.