Žvyrkelių asfaltuojama vis mažiau
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, mūsų šalyje yra 7225,338 km žvyrkelių. Jais važinėjantys vairuotojai ir šalia tokių kelių gyvenantys žmonės kasdien pasvajoja apie asfaltą, tačiau jų norams ne taip paprasta išsipildyti.
LAKD atstovas Evaldas Tamariūnas DELFI teigė, kad remiantis ekonomine kaštų ir naudos analize tikslinga išasfaltuoti tik maždaug 2000 km žvyrkelių. Direkcija nuolat gauna prašymų išasfaltuoti vieną ar kitą kelią, tačiau visų prašymų, jos teigimu, patenkinti nėra nei finansinių, nei juridinių galimybių.
E. Tamariūnas pripažino, kad jei ne ekonominė krizė, žvyrkelių Lietuvoje šiuo metu būtų gerokai mažiau: „Atkreipiame dėmesį, kad dar 2007 m. rengiant perspektyvines 2008 – 2009 m. ir 2009 – 2010 m. žvyrkelių asfaltavimo programas, įvertinus Europos Sąjungos skirtas paramos lėšas ir tada nuolat didėjusį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, buvo parengta techninių projektų, pagal kuriuos būtų buvę galima išasfaltuoti daugiau kaip 550 km žvyrkelių. Panaudojant ir Europos Sąjungos lėšas 2008–2009 m. buvo planuota išasfaltuoti 255 km, o 2009–2010 m. – 237 km žvyrkelių. Be to, dar dalį kitų žvyrkelių buvo planuota asfaltuoti tik Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.“
Tačiau šie planai nebuvo realizuoti. Pasak pašnekovo, nuo 2008 m. II pusmečio pasikeitus šalies ekonominei būklei, 2009 m. teko pradėti įgyvendinti jau labai sumažintą 2009–2010 m. žvyrkelių asfaltavimo programą, pagal kurią buvo išasfaltuota tik 164 km tokio tipo kelių.
Be to, vėlesniais metais žvyrkelių Lietuvoje buvo išasfaltuojama dar mažiau. Įgyvendinant sumažintą 2010–2011 m. žvyrkelių asfaltavimo programą, buvo išasfaltuota tik 65 km žvyrkelių, o 2012 m. išasfaltuota jau tik 20 km žvyrkelių ir įrengta 81,6 km bituminių dangų per gyvenvietes prie valstybinės reikšmės kelių. Pernai išasfaltuota 36 km žvyrkelių.
Šiemet asfaltuojama tik 12 km žvyrkelių
Anot E. Tamariūno, šiuo metu pagal finansines galimybes tiek atnaujinami anksčiau parengti projektai, tiek rengiami nauji techniniai projektai tų žvyrkelių, kuriuose vidutinis paros eismo intensyvumas yra ne mažesnis nei 300 automobilių.
Šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programoje žvyrkeliams asfaltuoti skirta tik 17,5 mln. Lt (iš jų – 2,2 mln. Lt skola rangovams už 2013 m. atliktus, bet neapmokėtus darbus). Įvertinant tai, kad vidutinė 1 km žvyrkelio asfaltavimo kaina yra apie 1,2–1,5 mln. Lt, šiais metais bus galima išasfaltuoti maždaug 12 km žvyrkelių.
„Iš 2014 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos 21 straipsnio žvyrkeliams asfaltuoti skirta 17,496 mln. Lt. Panaudojant šias lėšas 2014 m. bus pradėti darbai keturiolikoje valstybinės reikšmės rajoninių kelių (bendras numatytų išasfaltuoti žvyrkelių ilgis 2014–2015 m. – 51,9 km). Užbaigti šių žvyrkelių asfaltavimą 2015 m. reikės apie 52 mln. Lt“, - aiškino E. Tamariūnas.
Kada Lietuvoje žvyrkelių visai neliks? LAKD atstovas teigė, kad tokio plano nėra dėl netolygaus finansavimo. Ir čia pat jis paminėjo negerą naujieną. 2014 – 2020 m. finansavimo laikotarpiu žvyrkelių asfaltavimui nebus skiriama ES parama.
E. Tamariūno teigimu, daugiausiai žvyrkelių yra Šiaulių rajone – 1198,99 km. Pasidomėjus ar žvyrkeliai, palyginti su asfaltuotais keliais, nėra saugaus eismo problema, LAKD atstovas tai paneigė: „Ne, problemos nėra. Nei intensyvumas, nei nedidelis greitis Europos Sąjungoje problemų nekelia.“