Kam to reikia?
Anot psichologės, dėkingumo praktika, kuri yra tyrinėta daugelio mokslininkų, ne tik veda į padidintos laimės būseną, bet ir atskleidžia kitų netikėtų kampų. „Pavyzdžiui, žmonės pradeda sportuoti. Tas noras ateina iš dėkingumo dienoraščio, atsiranda energijos, entuziazmo, pradeda daryti tai, ką visada svajojo, bet atidėliojo. Maža to, dėkingumą praktikuojantys žmonės lengviau pergyvena nesėkmes, tampa kūrybiškesni, mažiau stresuoja, dėl ko sustiprėja imunitetas. Ši praktika veda išties prie įvairių kampų, atsiranda pokyčių, kurių net neplanavai. Atrandi energijos toms savo asmenybės pusėms ir tiems dalykams, kuriems dėl streso, kasdienių įpročių neturėjai laiko, ir staiga sužinai, kad gali daugiau nei manei“, – pasakojo L. Rimkutė.
Paklausta, kaip praktikuoti dėkingumą, psichologė sakė, kad formų yra įvairių. „Besirinkdamas formą, žmogus turėtų pagal save nuspręsti, kas jam patinka, nes reikia suprasti, kad tai turės tapti kasdieniu įpročiu. Tam, kas mėgsta rašyti, dienoraštis bus nuostabi forma. Tas, kam rašyti nepatinka, gali praktikuoti dėkingumą mintyse – permąstyti ir įvardyti punktus, už ką jaučiasi dėkingas. Svarbu suprasti, kad jei tai darote mintyse, jūsų tikslas vis tiek yra sužadinti dėkingumo emociją, o tam reikia nuoseklumo. Dar viena forma, kuri susijusi su kitais žmonėmis – dėkingumo išreiškimas žodžiais, kai tu dėkoji arba rašai dėkingumo žinutes kam nors. Sakyti „ačiū“ galima savo partneriui, kolegoms, vadovams, draugams ar pan.“, – sakė psichologė.
Padeda pamatyti smulkmenas
Matyt, ne vienam pradedančiajam kyla klausimas, o už ką dėkoti? Sveikata, šeima, taika – kaip ir suprantami dalykai, bet gi nedėkosi už tai kasdien. „Esame įpratę dėkoti už kažką labai vertingo, didelio, bet dėkingumo praktika mus mokina atkreipti dėmesį į mažus dalykus, į smulkmenas, prie kurių mūsų dėmesys taip pripranta, kad jie pradeda atrodyti kaip savaime suprantami. Kažkada internete buvau susiradusi tokį 40 klausimų sąrašą. Reikėjo pasakyti, ar tavo gyvenime tai yra. Pavyzdžiui, ar jūs gyvenate mieste, kuriame yra asfaltuoti šaligatviai. Na tai aišku. Bet, pasirodo, kad daugelis gyventojų to neturi. Kitas klausimas – ar jūsų namuose yra šilto vandens. Žinoma, kad yra, ir negalvoji, kad turėtum už tai jaustis dėkingas. Bet kai paskaitai, kiek pasaulio žmonių neturi šilto vandens, tada supranti, kaip tai svarbu. Ir paskutinis klausimas – ar apskritai yra vandens namuose, nes daugybė žmonių gyvena jo neturėdami. Tokie dalykai mums padeda pamatyti smulkmenas, kurias priimame kaip savaime suprantamus dalykus“, – sakė specialistė.
Dar vienas klausimas, kuris gali kilti pradedančiajam – kam dėkoti? „Čia jau kiekvieno filosofinė sistema: kažkas dėkoja Dievui, kažkas – Visatai, gyvenimui. Mūsų tikslas praktikos metu patirti emociją, nes ji duoda visą tą naudą. Nėra taisyklių, kas bus adresatas, svarbu surasti savo priimtiną santykį su juo. Kas dar įdomu, praktikuojant dėkingumą, svarbu išmokti padėkoti ir už nesėkmes, ir už nevisai smagius dalykus, žiūrint per tą kampą, kad tie dalykai kažko išmokė. Čia jau yra antras lygis, kur dėkoji ne tik už tai, kas malonu, bet ir už tai, kas nemalonu, nes mokaisi įžvelgti, ką ta nemaloni patirtis tau davė naudingo. Čia artėjame prie psichologinio atsparumo didinimo, nes tokiu būdu žmonės ugdo savyje gebėjimą į kiekvieną iššūkį žiūrėti per kampą, kad tai nemalonu, bet naudinga. Trečias lygis, kai pradedi dėkoti už tai, ko nori, bet dar neturi. Pavyzdžiui, jei svajoji apie naujus bėgimo batelius, bet dar jų neturi, išgyvendamas dėkingumą, didini šansą, kad juos gausi greičiau“, – šypsojosi pašnekovė.
Gerina santykius
Vis dėlto nuolatiniame bėgime gyvenančiam žmogui dėkingumo praktika gali tapti dar viena „užduotimi“ kalendoriuje. Kaip to išvengti? „Vienintelis pasitikrinimas, ar taip nenutiko, ar teisingai praktikuojate, yra jausmas, nes jei sugebate sukelti savo viduje dėkingumo jausmą, kūne pradeda išsiskirti laimės hormonai, jau po kelių minučių praktikos pasijusite pakylėtas. Tai yra pagrindinis kriterijus. O jei jaučiate, kad pradėjote rašyti automatiškai ir jokio nuotaikos pagerėjimo nėra, reikėtų daryti pauzę, gal tą daryti lėčiau, mažiau punktų, bet pasistengti nuoširdžiau. Grįžkite prie bazinių dalykų, kurie padeda atsistatyti ir susigrąžinti tai, ko siekėte su tais dėkingumo punktais“, – sakė psichologė.
Ji pasidalijo ir savo asmenine patirtimi, kaip praktikavo dėkingumą savo vyrui. „Tikėjausi, kad jis atsakys man atgal, bet taip nenutiko. Tiesa, kai nustojau praktikuoti, jis pasigedo, laukdavo ir sakė, kad būdavo malonu išgirsti tuos dalykus, už ką esu jam dėkinga. Jei jūs turite galimybę įtraukti savo šeimą, būtinai tą darykite. Aš kartais žaidžiu tokį žaidimą su sūnumi, kai jį vežu į mokyklą. Padarau tarsi varžybas: kuriam pirmam pasibaigs punktai, už ką esi dėkingas. Žaidimas būna be pabaigos, nes vieno pasakytas dalykas, užkuria minčių kitam ir visą kelią pražaidžiam. Išleidžiu vaiką į mokyklą pakylėtos nuotaikos, o ir pati pradedu darbo dieną su džiaugsminga emocija“, – sakė specialistė.
Anot jos, tokia praktika gali pasitarnauti ir santykiams. „Yra darytų tyrimų, kure rodo, kad jei partneriui pradedi dėkoti, didėja pasitenkinimo, artumo jausmas. Net ir 20 metų gyvenantys kartu nuo dėkojimo gauna labai gerą efektą. Jei nori atgaivinti santykius, padidinti pasitenkinimo jausmą, tai puikus įrankis dažniau sakyti „ačiū“ ir surasti dalykų, už ką partneriui gali padėkoti“, – teigė pašnekovė.
Apibendrindama tiems, kas niekada nepraktikavo dėkingumo, ji patarė pradėti nuo dienoraščio. „Skirkite kelias minutes prieš miegą ir užrašykite kelis esminius punktus. Pabandykite tą daryti bent jau dvi savaites, kad susiformuotų įprotis ir pasijustų efektas. Jei popierinė užrašų knygutė kažkam jau atgyvena, galima vesti tą patį dienoraštį telefone. Svarbiausiai pažiūrėti į tai, kaip į eksperimentą, be didelio įsipareigojimo. Kartais žmonės pakeičia formą, nustoja rašyti, mintyse pradeda tą daryti, bet svarbu, kad atsirastų įprotis apie tai pagalvoti“, – sakė L. Rimkutė.
