Vidinės higienos įrankis
Anot mokytojo, meditacija gali pasitarnauti dviem būdais. „Vienas – ji gali turėti terapinę funkciją ir padėti nusiraminti. Kitas – meditacija gali tapti įrankiu gilesniam ar pilnesniam savęs pažinimui. Rytuose, iš kur ir atėjo meditacija, šis tikslas yra pagrindinis. Pas mus Vakaruose ji daugiau prigijo kaip terapinė praktika“, – pasakojo pašnekovas.
Šiandien apstu meditacijos vadovų, nemokamų pamokų internete ar programėlių telefone, kaip praktikuoti meditaciją. Bet ar iš tiesų galima to išmokti savarankiškai? „Įmanoma. Nemažai metų mokau žmones dėmesingumo ir meditacijos, ir pastebiu, kad tai yra tarsi sportas. Visi žinome, kad sportuoti yra sveika, verta ir malonu. Bet kokie keturi penktadaliai to nedaro, arba daro nepastoviai. Su meditacija – lygiai taip pat. Žmonės pabando, ne visiems iš karto pavyksta, nevisi pagauna, kaip tai veikia, ir meta. Tie, kuriems pavyksta, tęsia patys. Todėl mano atsakymas būtų, kad savarankiškai išmokti medituoti galima, bet greičiausiai pavyks ne visiems“, – teigė Ugnius.
O kaip žinoti, kad meditacija pavyko? „Ramybė. Labai dažnai būna, kad užsimerkus ir nukreipus dėmesį kur nors, pasidaro dar neramiau. Mes įpratę gyventi su nukreiptu dėmesiu į išorę, o kas darosi viduje, nelabai ir žinome. Jei ramybę kažkas užstoja, kas sukuria neramybę, reikia iš pradžių susidurti su tuo. Tada ir sakome, kad nepavyksta, nepatinka, nemalonu. Tuomet galime taikyti skirtingus dėmesingumo pratimus: kreipti dėmesį į kvėpavimą arba – į kūno pojūčius. Jei kažkas turi įtemptą psichologinį santykį su savo kūnu, tokia meditacija labai greitai taps nemaloniu užsiėmimu. Tada reikia kreipti dėmesį į kvėpavimą, gal ten ramiau. Tiesiog reikia atrasti būdą, kaip tą ramybę rasti“, – pasakojo mokytojas.
Skirtingos meditacijos technikos
Anot pašnekovo, yra kelios skirtingos meditacijos technikos, bet visų jų tikslas – vienas ir tas pats. „Pagrindinis meditacijos tikslas atitraukti dėmesį nuo minčių ir nukreipti kur nors, kur yra neutraliau. Kad tą padarytume, yra dvi pagrindinės technikos: kūno pojūčių stebėjimas arba kvėpavimo stebėjimas. Dar galima pridėti vizualizacijas, relaksacijas ir t.t., bet tai jau bus labiau susiję su atsipalaidavimu. Kad būtų dar aiškiau, galima netgi dabar skaitytojų paklausti, ar jūs sėdite? Ir dėmesys iškart nubėgs, ten kur jūsų kūnas liečiasi su kėde. Ir jei užsimerksite kad ir 30 sekundžių, jūsų dėmesio tiek laiko nebus mintyse ir jis truputį pailsės“, – pasakojo Ugnius.
Paklaustas, kiek laiko medituoti, kad būtų rezultatas, mokytojas sakė, kad tai individualu. „Reikėtų pradėti nuo 7-15 minučių, jei tai nesukelia per didelės kančios ir yra įvykdoma. Tada žiūrėti, nes gali būti, kad po savaitės norėsite daugiau. Tada galima ilginti laiką iki 40-50 minučių ar net valandos. Bet dažniausiai 10 minučių porą kartų per dieną visai užtenka“, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad pradžioje galima susikurti medituoti padedančią aplinką, bet ilgainiui ji neturės tokios didelės reikšmės. „Pradžioje ji gali būti svarbi, nes mūsų dėmesį labai lengvai išblaško bet kokia smulkmena. Todėl muzika, smilkalai ar kas nors kito gali padėti susitelkti. Vėliau pamatysite, kad to nebereikia, kad galima ir darbe atsisėsti ir pamedituoti. Pavyzdžiui, meditacijos mokau vaikus, ir viena penktokė man pasakojo: „Aš supratau, kad mokykloje per pertraukas yra labai daug triukšmo ir aš nuo jo labai pavargstu. Tada atsisėdu ir darau tokį pratimą: kūno pojūčių stebėjimą. Aš taip pailsiu“. Tai yra labai gerai“, – sakė mokytojas.
Jis pasidalijo paprastu pratimu, kuris padės dėmesį nukreipti nuo minčių. „Atsisėskite, užsidėkite ranką ant pilvo ir 10 minučių stebėkite, kaip ranka kilnojasi. Tai bus dėmesingumo praktika, kuri neiškart pasiseks. Reikia lavinti dėmesio valdymą, kad jis nepabėgtų į mintis. Aš kartais dėmesį patariu įsivaizduoti kaip vidinį prožektorių. Jis šviečia į mintis, o mes jį nukreipiame į pilvą ir liepiame dabar šviesti ten. Pradžioje ranka, kuri „laiko“ prožektorių, yra silpna, bet laikui bėgant darosi vis lengviau ją valdyti. Taip pasiekiame dviejų naudų: galime efektyviau tuo naudotis, jei norime pailsėti, ir galime tyrinėti, kas yra giliau už minčių, jausmų“, – pasakojo pašnekovas.
Klaidos ir mitai
Paklaustas, kokias klaidas mato pradedančiųjų medituoti, Ugnius sakė, kad dažnai koją pakiša pastangos. „Meditaciją kartais suprantame kaip užduotį, kurią galima padaryti, tada imame stengtis ir nebepavyksta. Čia tas pats kas stengtis užmigti – kuo labiau stengiesi, tuo sunkiau pavyksta. Nes geriausia ką galime padaryti – išsiugdyti įprotį pasiruošti miegui, kad jis įvyktų. Su meditacija – taip pat. Kitas dalykas – negebėjimas išlipti iš minčių, nes mes netgi galvojame apie meditaciją“, – teigė mokytojas.
Anot jo, tik pradedant medituoti, mintys visada pasivogs dėmesį. Ir jei pirmą savaitę iš 10 meditacijai skirtų minučių, pavyksta dėmesį atitraukti nuo minčių bent pusei minutės – jau yra pasiekimas. „Nepaisant nesėkmių žengiant meditacijos pažinimo keliu, manau, kad visiems reikėtų tą išbandyti, nes tai yra tarsi vidinės higienos įrankis, kurio mes savo kultūroje neturime. Tik klausimas, kokia meditacijos forma jums tinka. Jei esate labai nerimastingas, gal tiktų meditacija judesyje. O gal galima keliauti per vizualizacijas? Rasti, kas tinka, o kas ne – čia jau vedlio ir jūsų mokytojo užduotis, nes visų meditacijų tikslas yra tas pats – rasti ramybę, kurios visi norime“, – sakė Ugnius.
