Stebėkite kraujospūdį. Atsižvelgiant į neseniai atliktą tyrimą, kraujospūdžio kontrolė yra vienas svarbiausių gyvenimo būdo pokyčių, galinčių apsaugoti nuo insulto. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurių kraujospūdis idealus, turi 60 proc. mažesnę insulto riziką ateityje nei tie, kurių kraujospūdžio rodikliai prasti. Beveik pusė visų suaugusiųjų, turinčių aukštą kraujo spaudimą, yra moterys. Po menopauzės šansas tokiai būklei susidaryti žymiai išauga. Nesigydant, aukštas kraujo spaudimas padvigubina širdies ligų riziką, gali sukelti inkstų pažeidimus, rėgėjimo ir atminties praradimą bei kitas bėdas. Norint kontroliuoti kraujo spaudimą reikia sveikai maitintis, būti aktyviu, stebėti svorį, mesti rūkyti, apriboti alkoholio vartojimą, valdyti stresą ir vartoti paskirtus vaistus.
Nepraleiskite pusryčių. Manoma, kad pirmasis dienos patiekalas gali paveikti jūsų nuotaiką, atmintį ir energijos lygį (ne visuomet į gerąją pusę). Nevalgydami pusryčių taip pat galite priaugti svorio – tai parodė Nacionalines svorio kontrolės registracijos biuro atlikto didelio ir ilgai trukusio tyrimo išvados: apie 80 proc. sėkmingai besilaikiusiųjų dietos valgė pusryčius kasdien. Nauji tyrimai rodo, kad yra ir dar viena priežastis, dėl kurios nereikėtų praleisti pusryčių – tai išaugusi rizika susirgti antriniu cukriniu diabetu. Mažas, preliminarus antsvorį turinčių ir nutukusių moterų tyrimas parodė, kad nevalgę pusryčių žmonės susidūrė su atsparumu insulinui, vienu iš diabeto rizikos veiksnių. „American Journal of Clinial Nutrition“ publikuotas didesnis tyrimas parodė, kad moterys, kurios praleido pusryčius bent kartą per savaitę, turėjo 20 proc. didesnę tikimybę susirgti antriniu cukriniu diabetu nei tos, kurios kas rytą pusryčiavo. Taigi, gaminant rytojaus pusryčus, apsvarstykite šiuos sveikus variantus – jogurtą be riebalų su uogomis, nemaltų grūdų skrudintą duoną su žemės riešutų sviestu ir vaisiais, kiaušinius su neriebiu sūriu ir salsa.
Klauskite apie krūties vėžio patikrą. Naujas tyrimas parodė, kad daugiau mirčių nuo krūties vėžio pasitaiko tarp jaunų moterų, kurios nesidaro reguliarių mamogramų. Šie rezultatai sukėlė diskusijas dėl dabartines JAV vyriausybės rekomendacijų, kuriose moterims patariama mamogramą atlikti kas antrus metus tuomet, kai joms sukanka 50-imt. Kiti tyrimai nustatė, kad jau pažengusio krūties vėžio paplitimas išaugo tarp jaunesnių, 25-39 metų amžiaus moterų. Amerikos vėžio asociacija, kartu su kitomis organizacijomis, rekomenduoja kasmetinius patikrinimus nuo 40-ies. Kai kurioms moterims derėtų pasitikrinti dažniau, kitoms – pradėti tikrintis anksčiau, atsižvelgiant į šeimos ligos istoriją ir kitus faktorius. Pasikalbėkite su savo gydytoju dėl jums tinkamiausio tikrinimosi tvarkaraščio.
Negerkite taurelės prieš miegą. Žinoma, tai gali padėti jums užsnūsti greičiau, bet jūsų miegas bus mažiau ramus. Taip yra todėl, kad kai jūsų kūnas savinasi alkoholį iš kokteilio po vakarienės, jis gali veikti kaip stimuliatorius, dažniau jus pažadinantis naktį. Be to, tyrimai parodė, kad per daug alkoholio trukdo moterų miegui labiau nei vyrų, ypač kalbant apie kitą dieną kamuojantį nuovargį. Jūs galite mėgautis taure vyno vakare, bet negerkite jo likus bent trims valandoms iki miego. Vietoj to, raskite kitų būdų atsipalaiduoti prieš miegą – išsimaudyti šiltoje vonioje, pamedituoti ar pasiklausyti ramios muzikos.
Atlikite Kėgelio pratimus. Jie stiprina apatinius dubens raumenis. Pratimų tikslas yra apsaugoti ar padėti gydyti netyčinį šlapimo nelaikymą. Pirmiausiai, raskite tinkamus raumenis – tai raumenys, kuriuos naudojate norėdami sustabdyti šlapinimąsi. Pabandykite neįtempti pilvo, kojų ar sėdmenų (ir įprastai kvėpuokite), suspauskite dubens raumenis trims sekundėms, tuomet trims atpalaiduokite. Taip reikėtų daryti triskart po dešimt kartų. Pradėkite daryti pratimus atsigulusi, raumenims sustiprėjus galima juos daryti atsisėdus ar atsistojus.
Kasdien tepkitės nuo saulės spindulių apsaugančiu kremu. Žinote, kad tai gali padėti apsisaugoti nuo nudegimo bei odos vėžio. Mokslininkai taip pat teigia, kad toks elgesys gali sulėtinti ar net apsaugoti odą nuo senėjimo. Australijos tyrėjai išanalizavo apie 900 dalyvių, jaunesnių nei 55-erių metų, odos pakitimus nuo saulės spindulių. Šie pakitimai – raukšlės, saulės dėmės, odos šiurkštumas bei kita. Tyrimas iš dalies buvo sukurtas ir norint palyginti rezultatus, naudojant kremą nuo saulės spindulių reguliariai bei retkarčiais. Po ketverių metų dalyvių, kurie naudojo kremą kasdien, oda paseno 24 proc. mažiau, nei tos grupės, kurios dalyviai kremą tepdavo retkarčiais, nepaisant jų amžiaus. Norint išlaikyti jauną ir sveikai atrodančią odą, reikėtų rinktis SPF 30, plataus spektro apsaugos kremą nuo saulės (daug kūno drėkiklių taip pat turi apsaugą nuo saulės spindulių) ir tepti jį, nesvarbu, ar šviečia saulė, lyja ar sninga.
Valgykite riebią žuvį. Lašiša, skumbrė, silkė, tunas ir sardinės yra geras pasirinkimas – šios žuvys turi Omega-3 riebalų rugščių, kurios, manoma, sumažina uždegimą, tuo pačiu - širdies ligų riziką. Nauji tyrimai rodo, kad riebalų rūgštys šiose žuvyse taip pat gali iš dalies apsaugoti nuo krūties vėžio ar reunomatoidinio artrito. Be to, sardinėse ar konservuotoje lašišoje yra kalcio bei vitamino D, padedančių išlaikyti kaulus stiprius. Kaip dažnai reikėtų valgyti riebią žuvį? Kartą ar du per savaitę.
Apsvarstykite ne hormonius gydimo būdus karščio bangoms sumažinti. Nors efektyviausias gydymas – estrogenu, tai ne saugiausias pasirinkimas kiekvienai moteriai. Neseniai Maisto produktų ir vaistų administracija JAV patvirtinto pirmąjį ne hormoninį gydymo būdą taikomą silpninant karščio bangas – tiek vidutinio sunkumo, tiek sunkias. Taip pat gali padėti ir ritmiškas kvėpavimas. Tyrimai rodo, kad moterys, sumažinusios kvėpavimo tempą iki šešių įkvėpimų per minutę penkiolikai minučių patyrė mažiau ir silpnesnių karščio bangų (didžiausias palengvėjimas buvo taip elgiantis du kartus per dieną). Kas gali nepadėti? Pratimai. Nors yra daugybė sportavimo pliusų, naujausi tyrimai rodo, kad sumažėjusios karščio bangos – ne tarp jų.
Planuokite trumpas išvykas. Kelios dienos atrandant naują miestą, naktinė išvyka savaitgalį, net atsitiktinės laisva diena darbo savaitėje – to pakankama padėti sau persikrauti ir nuimti stresą, galbūt net labiau nei ilgos kelionės organizavimas, sako Alabamos universiteto psichologijos profesorius. Pagalvok, kokia esi laiminga kuomet artinasi atostogų kelionė; dažnesnis planavimas, nors ir trunkantis trumpesnį laiką, šį jausmą sustiprina. Kiti būdai padėti sumažinti stresą: būti aktyviai, daugiau juoktis, bendrauti su šeima, išbandyti jogą, paskaityti žurnalą ar siekti pagalbos, jei jos tau reikia. Rask, kas tinkamai tave veikia: tai yra svarbu, nes chroniškas stresas gali sukelti daugelio sveikatos problemų riziką, tarp jų - depresiją, miego ir virškinimo sutrikimus ir svorio problemas. Dešimtmečius trunkančios studijos rezultatai taip pat atskleidė, jog daugeliui vidutinio amžiaus moterų skausmas ir kiti fiziniai simptomai taip pat yra streso pasekmė.
Ištuštinkite šlapimo pūslę po lytinių santykių. Tai vienas iš būdų padėti išvengti šlapimo takų infekcijos (ŠTI). Kiti – vengti purškiamų dezodorantų, klizmų, moteriškų higienos produktų, galinčių suerzinti šią sritį. Bakterijas išstumti galima ir geriant daug vandens. Kaip bebūtų, mažiau aiškus yra apsauginis spanguolių sulčių poveikis. Kai kurie tyrimai rodo, kad jos turi infekcijų gydymo savybių, kiti teigia, kad sultys gali padėti tik tuomet, kai ŠTI kartojasi. Dauguma moterų bent kartą per gyvenimą patirs ŠTI. Po menopauzės susirgimo rizika didėja – estrogeno trūkumas sukelia šlapimo takų pakitimus ir jie tampa labiau pažeidžiami infekcijos.