Į pirtį – ne visiems
N. Vaicekauskienės manymu, apie tai, ar pirtis gali padėti žmogaus sveikatai, reikėtų kaskart spręsti individualiu atveju. Gydytojos teigimu, tuo atveju, jei pacientas iš tiesų rimtai serga, į pirtį eiti nevertėtų. „Vienareikšmiškai pasakyti negaliu, ar gerai eiti į pirtį ar blogai – nuo situacijos priklauso. Jeigu žmogus karščiuoja, yra aukšta temperatūra, pirtis tikrai nėra tinkamas dalykas“, - kalbėjo ji. Į pirtį, pasak jos, nederėtų eiti ir tuomet, kai žmogų kankina užsitęsęs kosulys – tuomet verčiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Tuomet, kai žmogus nesijaučia prastai, tačiau mano, kad šiek tiek peršalo, pirtis gali ir padėti. N. Vaicekauskienės manymu, į pirtį iš tiesų galima užsukti, kai jaučiami pirmieji peršalimo simptomai. „Kai būna patys pirmieji peršalimo simptomai – lyg skauda gerklę, lyg negerumas, kosulys, sloga – pati pradžia be karščiavimo, be pūlingų slogų, didelių kosulių, neužsitęsusi (...) tuomet tai tikrai yra geras dalykas“, - apie pirties procedūras kalbėjo šeimos gydytoja.
Kokias ligas pirtis gydo?
N. Vaicekauskienė nurodė, kad tai, kaip pirtis gali padėti organizmui, priklauso ir nuo jos rūšies, pirtyje vyraujančios šilumos. Pavyzdžiui, garinės pirtys naudingos sergantiems lėtiniu užsitęsusiu bronchitu.
Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos mokykla nurodo, kad jei žmogus nori apsisaugoti nuo peršalimo, serga reumatu ar nervų ir širdies-kraujagyslių ligomis, tuomet gali užsukti į vadinamą japonišką pirtį, kur kaitinamasi karštu vandeniu.
Tuo metu tie, kuriuos kankina sinusitas, artritas, migrena, nugaros skausmai, alergija, gali apsilankyti saunoje. Ji naudinga ir sergant lėtiniu cistitu (išskyrus paūmėjimo periodą), artrozėmis, turint polinkį peršalimo ligoms. Tiesa, DELFI jau rašė, kad į ją nepatartina eiti intensyviai sportuojant, kadangi ši pirtis ir taip organizmui suteikia nemažą krūvį, kuris prilygsta pilnavertei treniruotei aerobikos salėje. Prieš seansą galima pasivaikščioti lauke vidutiniu tempu arba negreitai pasivažinėti dviračiu, po pirties – ramiai paplaukioti baseine. Lankytis šioje saunoje pakanka kartą per pusantros – dvi savaites.
Pasak Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos mokyklos specialistų, garinę pirtį reikėtų rinktis sergantiems bronchine astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, prastai miegantiems, pasižymintiems lėta medžiagų apykaita, patiriantiems nestiprius sąnarių skausmus.
Tiesa, nuo žmogaus sveikatos būklės priklauso ir į kokią garinę – turkišką ar rusišką pirtį – užsukti. Pavyzdžiui, turkiškoje pirtyje garai veikia labai švelniai, todėl pasikonsultavus su gydytoju, čia galima lankytis žmonėms, sergantiems kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis, nėščioms moterims. Rusiškoje pirtyje, kur temperatūra aukštesnė, gerai lankytis persirgus bronchitu, plaučių uždegimu, tonzilitu, rinitu, tačiau nepatartina tuomet, kai sergama vidaus organų ligomis.
Jei norisi išsivaduoti nuo lengvų patinimų, pavyzdžiui, PMS periodu, atsikratyti įtampos raumenyse, tuomet pirties mėgėjams verta užsukti į infraraudonųjų spindulių pirtį. Ji naudinga ir tiems, kurie kenčia nuo chroniško nuovargio ir depresijos.