Mokykloms prognozuoja didelius pokyčius ir jie prasidės nuo mokytojų

Įprastai mokytoju tampama baigus pirmosios pakopos pedagogikos studijas arba pasirenkant pedagogikos modulį greta kitų studijų programų. Tiesa, viskas tuo nesibaigia – esama pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo centrų, kuriuose užtikrinamas mokytojo tobulėjimas visą gyvenimą. Kokie ateities mokytojai turi būti ruošiami mūsų šalyje?

Ateities mokytojas negali pasikliauti vien įgytomis žiniomis

Pirmojo šalyje akredituoto Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė teigia, kad spartėjant gyvenimo tempui, keičiantis visuomenei, vertybėms, mokytojas privalo adaptuotis prie besikeičiančių laikmečio sąlygų. Keičiasi ir patys vaikai, o su šiuolaikine Z karta išties reikia dirbti kitaip nei prieš 30 metų.

„Visa tai daro įtaką ugdymo proceso efektyvumui ir mokinių pasiekimams. Šiandien ypač svarbu siekti, kad būtų ugdomos ir mokinių vertybės, jų gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti.
Nūdienoje itin aktualu, kad į Lietuvą gyventi atvyksta nemažai užsieniečių. Todėl mokytojui svarbu turėti bendrakultūrinę kompetenciją, gerbti kiekvieno mokinio tautines tradicijas, papročius.
Ateities mokytojas negali pasikliauti vien tik savo įgytomis žiniomis – jas būtina nuolat atnaujinti“, – įsitikinusi R. Bortkevičienė.

Anot jos, naujos kartos mokytojas turėtų vadovautis šiuolaikinio ugdymo principais: būti tikroviškas, aktualus, patrauklus, motyvuojantis; gebantis prisitaikyti prie skirtingų mokinių mokymosi poreikių ir stilių; prisiimti skirtingus vaidmenis ir atsakomybę; suteikti mokiniams savarankiškumo, nuolat plėsti akiratį, siekti profesinio tobulėjimo, puikiai išmanyti dėstomą dalyką, informacines technologijas, mokėti laisvai bendrauti bent viena užsienio kalba.

„Ateities mokytojas turėtų būti autoritetas, lyderis, įvairus, gebantis skleisti gerąją emociją, būti mokinių bendražygiu, draugu. Jis turėtų profesionaliai motyvuoti ir ateiti į pagalbą mokymosi sunkumų patiriančiam mokiniui, skatinti ir padėti tobulinti savo gebėjimus gabiems bei talentingiems mokiniams. Puikiai valdantis informacines technologijas ir taikantis jas ugdymo procese, drąsiai priimantis ugdymo iššūkius, gebantis taikyti netradicinius ugdymo metodus“, – vardija Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė.

Pamokos pernelyg dažnai vedamos tradicinėje aplinkoje

Kaip vieną iš ateities mokytojo bruožų ji išskiria ir gebėjimą pamokas vesti ne tik tradicinėse aplinkose, bet pritaikyti mokymui ir įvairias nekasdieniškas erdves (pavyzdžiui, muziejus, botanikos sodą, universitetų laboratorijas, banko salę, gamyklos cechą ir pan.).

„Ateities mokytojo pamoka – įdomi, drąsi, sudominanti mokinį ir „užkrečianti“ jį noru mokytis, gilintis į dalykus rengiant projektus, drąsiai kreiptis pagalbos į mokytoją kaip į konsultantą. Mokytojas, išmanantis vadybą – gebantis klasėje mokymo procesą organizuoti visai klasei, mokymuisi grupelėse, individualiai, organizuoti įvairias veiklas ir įtraukti į ją mokinius. Mokytojas – pažįstantis ir pripažįstantis mokinį, esantis pasiruošęs padėti kiekvienam vaikui, o ypač tiems, kuriems trūksta nuoširdaus dėmesio, įkvepiančio pavyzdžio, palaikymo“, – teigia R. Bortkevičienė.

Vis dėlto, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė atkreipia dėmesį ir į silpnąsias esamų mokytojų puses. Anot jos, mokytojai vis rečiau, bet dar tebetaiko tradicinius (aiškinimo, klausinėjimo, demonstravimo, skaitymo, rašymo ir mokyklinės paskaitos) metodus.

„Pamokos dažniausiai vyksta išvien tradicinėse aplinkose. Vertėtų pasitelkti informacines technologijas, išmaniuosius įrenginius pamokos patrauklumui didinti, nes tai atlieptų šiandieninius mokinių lūkesčius“, – teigia ji.

Nauji pedagogų rengimo centrai – mokytojų trūkumo problemai spręsti

Pernai metais paskelbta apie tris naujai steigiamus nacionalinius pedagogų rengimo centrus. Viename iš jų, veikiančiame Kauno Vytauto Didžiojo universitete, ruošiami pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai bei dalyko pedagogai. Kodėl apskritai pastebėtas naujų pedagogų rengimo centrų poreikis?

Atsakydamas į šį klausimą, VDU rektorius prof. Juozas Augutis pabrėžia, kad po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje dėl demografinių iššūkių ilgą laiką buvo stebimas mokinių mažėjimas mokyklose, todėl buvo uždaromos mokyklos, fiksuojamas mokytojų perteklius regionuose. Vis dėlto, šiandien stebimos kitokios tendencijos.

„Šiuo metu situacija yra priešinga – matomas didelis mokytojų trūkumas, ypač didžiuosiuose miestuose, nevyksta kartų kaita. Vertinant visų šalies mokyklų pedagoginį amžių, švietimo įstaigose daugiausiai dirba 45–59 metų mokytojai, nes beveik du dešimtmečius tik nedidelė dalis baigusių pedagogines studijas jaunų žmonių ateidavo dirbti į mokyklas. Todėl, jei žvelgtume į ateitį, t. y. 2024-2025 metus, matytume, kad mokytojų poreikis yra milžiniškas. Atsižvelgiant į esamą ir būsimą poreikį, Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi veiksmų ir priėmė sprendimą dėl mokytojų rengimo centrų steigimo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. VDU buvo įsteigta Švietimo akademija“, – aiškina J. Augutis.

IT, užsienio kalbų ir verslumo kompetencijos būtinos visiems mokytojams

Tad kokie ateities mokytojai bus rengiami Lietuvoje? Anot J. Augučio, Lietuvos mokykloms reikia plataus ir nestandartinio mąstymo mokytojo. Jis turi būti ne tik išsilavinęs siauroje savo dalyko srityje – jam būtina gebėti prisitaikyti prie pokyčių, išsiugdyti savybę nuolat augti, tobulėti, turėti platų interesų lauką, peržengti disciplinos ribas.

„Tarkim, būsimas biologijos mokytojas galės tiesiogiai semtis žinių iš VDU aplinkotyros ir biotechnologijų specialistų, agronomų, miškininkų, naudotis laboratorijomis ir mokslinėmis duomenų bazėmis, informatikai – gilinti žinias dirbtinio intelekto laboratorijose. O, pavyzdžiui, nagrinėjant darnaus vystymosi temą, galima net susėsti prie vieno stalo su ekonomistais, sociologais ar politologais. Akivaizdu, kad tiek studijų, tiek edukologijos mokslų kokybę tokia plotmė pakylėja į visiškai naują lygmenį“, – teigia J. Augutis.

Profesorius įsitikinęs, kad visų programų mokytojai turėtų sustiprinti informacinių technologijų, užsienio kalbų, kūrybiškumo, verslumo, inovatyvumo kompetencijas. „Ir ne tik tie mokytojai, kuriems tie įgūdžiai artimesni dėl mokomo dalyko, bet apskritai visi. Neįsivaizduojama, kad šiandien pedagogas nekalbėtų bent dviem kalbomis, negebėtų naudotis naujausiomis technologijomis ir švietimo inovacijomis“, – teigia jis.

J. Augutis neabejoja, kad daugelis dabar mokykloje dirbančių mokytojų yra stiprūs dalykininkai, puikūs mokomojo dalyko ekspertai, o tai rodo ir aukšti mūsų šalies moksleivių pasiekimai tarptautinėse olimpiadose.

Kalbėdamas apie silpnąsias šiuolaikinių mokyklų vietas, jis pastebi, kad šiandieninė sparčiai besikeičianti tikrovė, nuolat tobulėjančios technologijos, globalizacijos iššūkiai reikalauja daug papildomų įgūdžių, visapusio žinojimo. Todėl šiuolaikiniam mokytojui reikia nuolat mokytis, išlikti smalsiam.

„Prioritetu tampa visapusiškas išsilavinimas, gebėjimas disciplinas papildyti, įjungti kitų sričių žinias. Būtent šiai sričiai ir trūksta dėmesio: šiuo metu esama kvalifikacijos tobulinimo sistema Lietuvoje yra pernelyg biurokratizuota ir neatitinka šiuolaikinių, tarptautinių reikalavimų. Iki dabar joje nedalyvavo universitetai – juos pakeitė įmonės, – todėl programų lygis buvo nepakankamas. Įsikūrus pedagogų rengimo centrams universitetuose, atsiranda galimybė gauti aukščiausio lygio kvalifikacijos tobulinimo mokymus, kurie būtų grįsti naujausiais moksliniais tyrimais, metodikomis, taip pat įgyti kalbų, verslumo ir skaitmeninio raštingumo kompetencijų“, – vardija jis.