Jei kas nors nepavyksta – visada galima tobulėti
Daugybė mokytojų šiandien varsto renginyje esančio mokytojų kambario duris – čia sėkmingo švietimo paslaptimis dalinasi švietimo Gendolfu pramintas Suomijos profesorius Matti Meri. Jis prisidėjo prie šiandien pavyzdine laikomos Suomijos švietimo sistemos kūrimo, daug laiko praleidžia ruošdamas būsimus mokytojus.
Profesorius teigia, kad su nekantrumu laukė apsilankymo Lietuvoje ir iš anksto jam ruošėsi galvodamas, ką pasakyti mūsų šalies mokytojams, kokiais teigiamais pavyzdžiais galėtų pasidalinti.
„Mano tikslas – parodyti visiems dalyviams, koks didelis džiaugsmas būti mokytoju ir mokiniu. Mokymasis turi teikti džiaugsmą, nes gyvename tik vieną kartą, o ir pats gyvenimas trumpas“, – pabrėžia profesorius.
M. Meri prisipažįsta, kad Lietuvoje lankosi pirmą kartą, tačiau mūsų švietimo sistema jam jau pažįstama iš knygos „Europos švietimo sistemos“ bei susitikimo su projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviais. Vis dėlto, jis prisipažįsta, kad čia atvyksta ne tik pasidalinti savo patirtimi, bet ir rasti atsakymus į jį dominančius klausimus.
Profesorius teigia, kad iš šalies mūsų švietimo sistema jam atrodo šiek tiek paini. Jam suprantama, kad pradinėse mokyklose mokosi 1–4 klasių moksleiviai, pagrindinėse – 5–10 klasių moksleiviai, tačiau jam keista tai, kad gimnazijose pradedama mokytis 9 klasėje ir tai trunka 4 metus, o į profesines mokyklas susirenkama jau baigus 9 klases – taip pat 4 metams. Domėdamasis mūsų švietimo sistema, jis teigia norįs sužinoti, kodėl pritaikytas būtent toks modelis.
„Jūsų sistema – tarsi centrinės Europos ir Suomijos mišinys. Įdomu, kaip jūsų šalyje rūpinamasi mokytojų parengimu. Ar jiems pakanka pedagoginių kompetencijų pradedant dirbti su mokiniais? Ar visi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, turi galimybes mokytis jiems pritaikytose mokyklose?“ – profesorius įvardija klausimus, kuriuos mėgins išsiaiškinti atvykęs į Lietuvą.
M. Meri džiaugiasi galimybe apsilankyti „Geriausia ever pamokų diena“. Anot jo, tokie renginiai yra itin reikšmingi mokytojų ir mokinių bendruomenei.
„Čia mokytojai gali pasisemti idėjų, kurias galės pritaikyti dirbdami, jie įvertina savo mokymo metodus. Tikiu, kad čia jie gerai praleis laiką, susitiks su kolegomis – labai svarbu pasidalinti savo patirtimi ir įspūdžiais. O mokiniams linkiu pasisemti drąsos ir motyvacijos. Jie turėtų suprasti, kiek daug reikšmės jų ateičiai turi pamokos mokykloje“, – teigia jis.
Paklaustas, kokia yra sėkmingo ateities mokytojo paslaptis, profesorius atsako, kad viskas – labai paprasta. „Pagalvokite, kokios yra jūsų stipriosios pusės, ir pritaikykite jas. Jei kas nors nepavyksta – nepamirškite, kad visada galima tobulėti“, – teigia M. Meri.
Nauja patirtis padės mokiniams apsispręsti, kuo jie nori tapti
Moksleiviai šiandien mėgaujasi netradicinėmis „Geriausia ever pamokų diena“ pamokomis – renginyje sutikta Atėnė džiaugiasi čia tvyrančia atmosfera. Labiausiai jai patiko verslumo ir matematikos pamokos, į kurias padrąsino eiti ir merginos mama.
„Čia laikas nepraeina beprasmiškai. Nors labiausiai mėgstu matematikos pamokas, renginyje įsiminė kiečiausiu mokytoju išrinkto kūno kultūros mokytojo žodžiai, kad sveikame kūne – sveika siela. Todėl daug ir sportuoju“, – šypsosi Atėnė.
Su Atėne kartu atvykusi Skirmantė prisipažįsta, kad labiausiai laukė Indrės Stonkuvienės pamokos apie karjerą ir buvimą įtakos formuotoju – influenceriu. „Man ji labai primena mane – tokia drąsi, mėgstanti bendrauti. Bet influencere pati tikrai nebūsiu“, – nusijuokia Skirmantė, tačiau jos draugės jai skuba paprieštarauti.
Tuo metu vokiečių kalbos mokytoja Jurgita sako, kad į renginį atvyko tam, kad pasiklausytų Suomijos profesoriaus Matti Meri – su juo ji jau spėjo susipažinti projekto „Mokytojai Lietuvai“ metu, kuomet vyko stažuotis į Suomiją. Jurgita teigia, kad ši asmenybė ją įkvepia nenustoti tobulėti.
Iš Panevėžio 5-osios gimnazijos atvykusi biologijos mokytoja Zita teigia, kad labiausiai laukė vilkų užkalbėtojo Zoltono pamokos – ja liko patenkinta ne tik mokytoja, bet ir kartu atvykę dešimtokai. „Dabar mokėsime prisijaukinti vilkus“, – nusijuokia Zita. Į renginį ji atvyko todėl, nes dalyvaudama pernai patyrė daug smagių įspūdžių, kurių norėjosi dar.
„Patiko lietuvių kalbos pamoka. Aš, nors ir pagyvenęs žmogus, dažnai žinutėse rašau „kvk“. Atrodo – negerai, bet per šią pamoką kalbininkės pasakė, kad kalba adaptuojasi prie mūsų gyvenimo ir nieko tame nėra blogo. Dabar žinosiu, kad galiu taip daryti“, – šypteli Zita.
Zitos kolegė, anglų kalbos mokytoja Kristina teigia, kad labiausiai laukė Suomijos profesoriaus. „Vaikai labai norėjo čia atvykti, nes mėgstame netradicines pamokas. Stengiamės tokias rengti kuo dažniau. Mūsų vaikai dabar dešimtokai, jiems artėja svarbus pasirinkimo metas. Apsilankę šiame renginyje, jie tikrai atsirinks, kas jiems reikalinga, kas jiems tinka. Tai padės jiems apsispręsti dėl jų ateities“, – sako Kristina.