F. Terra šią vietą myli taip stipriai, kad net šioje „Guerrisol“ tinklo parduotuvėje surengė savo Paryžiaus mados savaitei skirtą šou, rašo enca.com. „Čia apsiperka ne tik tie, kuriems trūksta pinigų, bet ir visi didžiųjų drabužių kūrimo bendrovių stilistai, ateinantys čia atlikti namų darbų“, - patikino „The Neith Nyer“ prekės ženklo kūrėjas.
Šis šou surengtas praėjus vos šešioms savaitėms po šiek tiek prabangesnės vintažo parduotuvės patalpose pristatytos AVOC vyrams skirtų drabužių kolekcijos. Drabužių pardavimo tinklams susiduriant su kritikos lavina dėl trumpalaikės mados objektams eikvojamų resursų vis dažniau renkamasi geresnės kokybės vintažinius drabužius, o dizaineriai įkvėpimo skuba semtis iš padėvėtų drabužių parduotuvių.
Paryžiaus parduotuvės, kurioje kukliau gyvenantieji vis dar įsigyja anksčiau kitiems savininkams priklausiusių drabužių ir avalynės, dabar tampa mados gerbėjų ir stileivų medžioklės plotais, kur ieškoma išskirtinumą pabrėžiančių apdarų.
Anot „Givenchy“ ir „Carven“ dirbusio, o vėliau savarankiškai veiklą vykdyti pradėjusio iš Brazilijos kilusio dizainerio Francisco Terra, įvaizdžio kūrimo esmė – išskirtinumas, o mūsų dienomis, kai rinkoje karaliauja masinės gamybos greitoji mada, išsiskirti, jo manymu, įmanoma tik uoliai lankantis vintažo ir dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Kūrybiškai perdirbti džinsai
34 m. F. Terra, įkvėpimo semiasi iš „Margiela“ ir „Jean Paul Gaultier“ mados namų, kuriuose jau ilgą laiką puoselėjamas perdirbimo menas. Naujasis dizainerio šou pristatytas įsivaizduojamos ateities Tokijuje 2083 m. Susidūrę su chaotiška ekonomika jauni asmenys priversti iš senų ankstesnių planetos gyventojų drabužių skiaučių kurti naujus derinius.
Šios istorijos įkvėpimu, anot dažnai senus drabužius perdarančio F. Terra, tapo Japonijos sostinėje klestinčios dėvėtų drabužių parduotuvės. Kūrybiškas perdirbimas (angl. upcycling) – būtent taip pavadintas egzistuojančių drabužių perdarymas – jau ilgą laiką tapęs ne vieno Paryžiaus prekės ženklo, tarp kurių atsidūrė ir gatvės mados drabužius kuriantys mados namai „Andrea Crews“, vizitine kortele. Džinsai, pagaminti pasitelkiant kūrybišką perdirbimą ir atsiradę sukarpius senuosius „Levi‘s“, tapo išskirtiniu prekės ženklo „Vetements“ šiuolaikiškumo simboliu.
Vintažas – ne ką mažiau dėmesio sulaukianti tema, dominuojanti Paryžiaus mados savaitės metu vykstančioje prekės ženklų mugėje, kurioje šiais metais susibūrė kelios Paryžiuje veikiančios dėvėtų dizainerių kurtų daiktų parduotuvės ir internetinė prabangių dėvėtų daiktų parduotuvė „Vestiaire Collective“. Vienos iš tokių Paryžiaus prabangos prekių parduotuvių „Thanx God I‘m a VIP“ vadovė Amnaye Nhas patikino, kad tokių mados renginių metu pardavimai pastebimai išauga, ypač tais atvejais, kai garsieji mados namai atsigręžia į istorinius įvaizdžius, prisimena jau kadaise itin madingais laikytus paltus ar švarkelius.
Ramybės suteikiantis vintažas
A. Nhas parduotuvėje galima įsigyti tik aukščiausios kategorijos dizainerių kurtų drabužių, čia nerasite jokių prekių, pagamintų iš sintetinių medžiagų. Be to, būtina prekėms keliama sąlyga – jos turi būti puikios būklės.
Prekių kainos svyruoja nuo 40 iki 2000 eurų, o čia apsilankantys klientai, A. Nhas teigimu, pasižymi reiklumu ir žino, ko nori. Žalsvų atspalvių šilkinį „Leonard“ švarką čia galima įsigyti už 995 eurus, o 1978 m. „Burberry” palto kaina – 450 eurų. „Kai kurie klientai – tikri dizainerių kūrinių medžiotojai, - patikino ji. – Kiti dažniausiai apsiperka paprastose parduotuvėse, pavyzdžiui, „Zara“ ir tik nori rasti šį tą originalaus.“
Mados istorikas Manuelis Charpy primena, kad vintažo manija nėra naujiena. „XIX a. dėvėti drabužiai buvo kur kas svarbesni nei šiandien, jie buvo visiškai užgožę masinę gamybą: prekės būdavo parduodamos vėl ir vėl“, - pasakojo jis. Šiuo metu fiksuojamas dėvėtų drabužių populiarumas prasidėjo po 2008 m. užklupusios finansų krizės, taigi pirminė šio fenomeno priežastis – ekonominė būtinybė. Taip mano tendencijų specialistė Cecile Poignant. Amerikiečių televizijos serialo „Mad Men“, kuriame vaizduojamas XX a. septintasis dešimtmetis, sėkmė prie šios mados taip pat prisidėjo. Vintažiniai drabužiai, anot C. Poignant, sugrąžina žmonėms pasitikėjimą savimi ir galimybę istoriškai įsitvirtinti besikeičiančių laikų kontekste. „Visa tai susiję su šių dienų žmonių nesaugumo jausmu. Jaučiamės kur kas mažiau užtikrinti dėl šviesios ateities, nei buvome prieš 30 metų“, - patikino ji.