Seržantas Olegas Magas dalyvavo penkiose tarptautinėse misijose. Kolegos draugiškai vadina jį veteranu. Tris kartus lietuvis vyko į Bosniją ir Hercogoviną, po vieną – į Iraką ir Afganistaną.
„Labiausiai turbūt įsiminė pirmoji misija į Bosniją ir Hercogoviną, nes ji buvo pirmoji, ir misija Irake, nes ten gavau pirmos kovinės patirties“, – pasakojimą pradeda O. Magas.
Byrant Jugoslavijai Balkanuose vyko nuožmios kovos tarp bosnių, serbų ir kroatų. Jungtinių Tautų ir NATO taikdariai ėmėsi malšinti konfliktą. 1996-1997 metais į Balkanus kartu su kitais Lietuvos kariais išvyko ir O. Magas.
Prieš mus Bosnijoje ir Hercogovinoje buvusioje lietuvių grupėje žuvo vienas karys, užvažiavo ant minos. Minos ir buvo didžiausias pavojus, o jų buvo daugybė. Važiuodavom ir galvodavom, ar pasiseks išvengti minų, ar ne“, – prisimena lietuvis.
Pirmoje misijoje jis buvo paskirtas žvalgų būrio vairuotoju, ryšininku ir granatsvaidininku. Pagrindinės užduotys buvo patruliavimas, informacijos rinkimas apie kelius, apie gyvenvietes, kur yra kariniai daliniai. Vėliau teko rinkti informaciją apie tai, kokios pagalbos reikia gyventojams, ko jiems trūksta. Pagal tai buvo skirstoma humanitarinė pagalba. Labdaros dalinimą vietiniams Olegas vadina viena malonesnių užduočių, kai kariai jausdavosi tiesiogiai padedantys žmonėms.
„Vietiniai buvo draugiški. Žmonės buvo pavargę nuo karo, į mus žiūrėjo kaip į taikdarius, jautėsi dėkingi, kad užtikriname taiką.
Į Bosniją ir Hercogoviną paskui dar buvau grįžęs du kartus. Vėlesnės misijos buvo jau lyg grįžimas pas pažįstamus. Matydavome pokyčius, kad žmonės geriau gyvena, atsistato namus. Malonu buvo tai stebėti, mačiau, kad situacija gerėja“, – prisimena karys.
Milžiniškas voras perkando lūpą
Misija į Iraką 2004 metais jau buvo visai kitokia. Važiuodami į tolimą kraštą Lietuvos kariai nežinojo, ko tikėtis. Tai buvo viena pirmųjų lietuvių misijų, skirta ne taikai palaikyti, o kartu su amerikiečių, britų ir kitų šalių kariais kovoti su sukilėliais ir užtikrinti vidaus tvarką, kol šalies valdymą perims naujai suformuota Irako valdžia.
Irakas savo kultūra, klimatu, flora ir fauna labai skiriasi nuo Lietuvos. Viena iš pagrindinių karių užduočių buvo patruliuoti, rinkti informaciją, dominuoti teritorijoje, mažinti nusikalstamumą, saugoti svarbius objektus, tokius kaip vandentiekio ir naftos pumpavimo stotys, saugoti civilius.
„Viskas ėjo link to, kad mes turėjome perduoti daugiau valdžios vietiniams, tačiau kaip tik tada prasidėjo sukilėlių suaktyvėjimas, prasidėjo aršesnės kovos prieš koalicijos pajėgas. Tą pajutome ir mes. Prasidėjo bazių apšaudymai raketomis, prasidėjo pasalos. Pradžioje buvo nejauku: eini kažkur į dykumą, įsitaisai ir tupi visą naktį, o aplinkui vaikšto skorpionai ir kiti vabalai“, – prisimena O. Magas.
Pavojingi gyviai tapo nemažu galvos skausmu prie jų nepratusiems europiečiams.
Būdavo ateini į stebėjimo postą, batu prasivalai vietovę, pasidedi kilimėlį, užsisandarini viską, ką tik įmanoma, ir guli. Paskui pripratome, nebebijojome nei skorpionų, nei vorų. Tačiau konteineryje, kuriame gyvenome, palaikydavome labai žemą temperatūrą, kad jie nelįstų. Patys sėdėdavome šiltai apsirengę, eidavome į lauką pasišildyti ir vėl grįždavome, bet užtat vabalų nebūdavo, nereikėdavo purtyti jų iš batų kiekvieną kartą“, – prisimena karys.
Kulkos zvimbė pro šalį
Padėtis Irake nebuvo rami. Kartą Olego kuopa gavo informacijos, kad rengiama pasala. Prie netoli lietuvių karinės bazės esančio miestelio driekėsi greitkelis, o virš kelio buvo viadukas. Sukilėliai įsirengė pasalą ir iš viršaus rengėsi apšaudyti pravažiuojančius automobilius. Kai Olegas su kitais kariai atvyko į vietą patikrinti situacijos, į juos ėmė šaudyti.
„Slėpiausi už šarvuočio, tuomet pamačiau, kad vadas, besislepiantis už kito šarvuočio, kviečia mane ateiti. Tai turbūt buvo greičiausiai mano įveikti 100 metrų. Bėgdamas girdėjau pro šalį zvimbiančias kulkas, bet manęs nekliudė. Mes, kariai, sakome: jei girdi, tai – ne tavo.
Ant to viaduko mes užtrukome gal dvi valandas. Šaudė į mus ir iš granatsvaidžio, bet nepataikė. Baigėsi tuo, kad mes tą viaduką paėmėm. Priešas su nuostoliais, bet atsitraukė, pabėgo į miestą, ten ir ištirpo“, – pasakoja O. Magas.
Tai buvo pirmoji jo kovinė patirtis. Karys tikina, kad po šio įvykio lietuvius pradėjo labai gerbti už sėkmingai įvykdytą operaciją.
Patirtis išmokė atsargumo
Paskutinė misija, į kurią vyko Olegas, buvo Afganistane, Goro provincijoje.
„Ten vykome jau turėdami kovinės patirties, žinojome, kas yra šalikelės bombos, pasalos, ką reiškia priešiškas nusiteikimas, ką reiškia artilerijos apšaudymas. Kai važiavome į Afganistaną, tikėjomės blogiausio. Laimei, misija buvo rami. Turėjome tik vieną į stovyklą paleistą raketą. Tuomet įdomu buvo stebėti, kaip skiriasi reakcija karių, kurie buvo su manimi Irake ir tų, kurie nebuvo dalyvavę koviniuose veiksluose.
Buvo vakaras, gulėjau, žiūrėjau televizorių ir staiga išgirdau skrendančią raketą. Tuoj pat kritau ant grindų, paskui griebiau šalmą, ginklą, liemenę ir išlėkiau į slėptuvę. Kariai, kurie nebuvo Irake ir neturėjo kovinės patirties, žiūrėjo į mane, kaip į keistą žmogų“, – juokiasi karys.
Laimei, raketa nepataikė į bazę ir niekas nenukentėjo.
Šiuo metu O. Magas yra Juozo Lukšos mokymo centro paramos ginklų kursų ekspertas.
Afrikoje sutiko Lietuvos krepšininkų gerbėjų
Kitas savo įspūdžiais iš tarptautinės misijos sutikęs pasidalinti karys neseniai grįžo iš Malio. Savo vardo nenorėjęs atskleisti Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos depų tarnybos planavimo poskyrio karininkas sako, kad didžiausią įspūdį jam paliko Kovo 11-osios minėjimas, kurio metu juodaodžiai aktoriai vaidino pagal poeto A. Jonyno kūrybą.
Malyje lietuvis dalyvavo tarptautinėje operacijoje EUTM (European Union Training Mission).
„Europos Sąjungos karinės mokymo misijos Malyje tikslas – parengti Malio kariuomenę, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Viena dalis lietuvių moko Malio kariuomenės karius tiesiogiai, tai – kariniai instruktoriai, kita dalis lietuvių kontingento dirba operacijos štabe ir organizuoja šį karinio rengimo procesą.
Aš buvau paskirtas vykdyti štabo karininko pareigas šešių su puse mėnesio periodui.
Dėl Afrikos žemyno specifikos misijoje teko susidurti su visiškai kitokiomis klimatinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis nei Europoje, tačiau gyvenimo ir darbo sąlygos buvo puikios. Mokymo centras įkurtas 60 km nuo Malio sostinės Bamako“, – pasakoja neseniai iš Afrikos grįžęs karys.
„Pasitaikę net tokių atvejų, kai žmonės prieidavo pasisveikinti vien dėl to, kad atpažino Lietuvos vėliavą ant uniformos ir norėjo pasakyti, kad yra girdėję apie tokią šalį, pagirti Lietuvos krepšinio rinktinę už puikius pasaulinius rezultatus.
Įdomiausias nutikimas, ko gero, buvo Kovo 11-osios šventimas Malyje. Garbės konsulės namuose buvo organizuojamas iškilmingas Kovo 11-osios minėjimas, kuriame dalyvavo Malio kultūros ministras, daug garbingų svečių bei vietinės žiniasklaidos atstovų. Renginio metu buvo atliekamas garbės konsulės režisuotas vaidinimas pagal poeto A. Jonyno kūrybą. Džiaugiausi žiūrėdamas tokį reginį, kai afrikiečių aktoriai Malyje Lietuvos Nepriklausomybes atkūrimo dienos proga atlieka lietuvių autoriaus kūrybą“, – malonias akimirkas prisimena karys.
Lietuvos kariuomenė tarptautinėse operacijose
Nuo 1994 m. jau apie 5 tūkst. Lietuvos karių tarnavo NATO, Europos Sąjungos ir JAV valstybių koalicijos vadovaujamose misijose ir operacijose, Jungtinių Tautų organizacijos vadovaujamose taikos palaikymo ir humanitarinėse operacijose, taip pat ESBO mokymo ir stebėjimo misijose. Operacijų, kuriose dalyvavo ir dabar tebedalyvauja Lietuvos kariai, geografija plati – Afganistanas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Irakas, Kroatija, buvusi Jugoslavijos respublika, Makedonija, Pakistanas, Somalis, Sirija.
„Lietuva – aktyvi tarptautinės bendruomenės narė, siunčia savo karines pajėgas dalyvauti įvairiose operacijose, tuo prisidėdama prie saugumo ir stabilumo pasaulyje užtikrinimo. Valstybėms ir jų piliečiams pagrindiniai XXI a. pavojai yra terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, silpnos ir nestabilios šalys. Grėsmėms įgavus tarptautinį pobūdį, efektyviausiai prevencijai ir kovai su jomis reikalingos tarptautinės pastangos“, – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Jungtinio situacijų skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Raimondas Matulaitis.
2015 m. Lietuvos kariai toliau vykdo įsipareigojimus NATO ir ES ir dalyvauja tarptautinėse operacijose šešiose šalyse. Nedideli padaliniai ir pavieniai kariai štabuose dislokuoti Afganistane, Malyje, Kosove, Turkijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Graikijoje. Bendras skaičius Lietuvos karių, šiuo metu dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, siekia 80. Šiose šalyse Lietuva šiuo metu dalyvauja septyniose tarptautinėse operacijose.