Investuotojai tikina, kad tai – teigiamas visuomenės pokytis ir pripažįsta, kad svetimų idėjų savinimosi jau seniai niekas nevadina beždžioniavimu. Dabar tikruoju idėjos autoriumi tampa ją sėkmingai įgyvendinęs, o ne sumanęs žmogus.
Nuolat stebi konkurentus
Verslo „Pastapasta“ savininkė Oksana Rokaševič nei nebando slėpti, kad savo verslo idėją „pasivogė“ iš Italijos. Ten ji pirmą kartą paragavo šviežių makaronų, kurių skonis moterį taip pakerėjo, kad ji nusprendė šį patiekalą pradėti gaminti Lietuvoje.
„Pirmąją pažintį su makaronų gamyba turėjau dar paauglystėje. Teta dirbo džiovintų makaronų gamykloje, o kai per atostogas ten lankydavausi, ji man leisdavo pamatyti, kaip gimsta prekybos centruose parduodami džiovinti makaronai. Šeimoje puoselėjamos maisto gaminimo tradicijos paskatino mintis apie nuosavą verslą maisto srityje. Lemiamą sprendimą įkurti įmonę priėmiau prieš trejus metus, kai skridau į Barseloną pamatyti analogiškos krautuvėlės ir sužinoti, kaip jiems sekėsi pristatyti šį produktą vietinėje rinkoje. Grįžusi namo nutariau viso to imtis pati“, – apie verslo pradžią pasakojo O. Rokaševič.
Iš Italijos iki pat šiol ji vežasi pagrindines žaliavas – kietųjų kviečių miltus. Tačiau patikina nuolat stebinti ir analogiškus verslus kitose šalyse.
„Esu linkusi galvoti, kad jei kitose šalyse verslas prigyja, vadinasi, verta bandyti jį ir Lietuvoje. Tiesiog reikia geras idėjas iki tam tikro momento brandinti ir atėjus tinkamam laikui jas realizuoti“, – patikino O. Rokaševič.
Lauktuvės iš Azijos – verslas
„Kukuruku“ verslo savininkas Laurynas Rimavičius savo verslą juokauja parsivežęs tarsi lauktuves iš atostogų, kurių metu lankėsi Azijoje. Dabar jis prekiauja virtomis kukurūzų burbuolėmis ir džiaugiasi kasmetiniu verslo augimu.
„Man šis produktas pasirodė tinkamas Lietuvos žmonėms ir, nors tai nėra egzotiškas patiekalas, jo nebuvo galima įsigyti taip plačiai, kaip galima dabar“, – pasakojo verslininkas.
Anuomet Azijoje L. Rimavičiaus akis patraukė ant žarijų pakeptos ir sviestu bei druska pagardintos kukurūzų burbuolės. Jos buvo siūlomos ir vienos, ir šalia mėsos patiekalų. Kartu su draugais paragavęs neįprasto patiekalo ir supratęs, kad tai gera verslo idėja, jis kreipėsi į Verslumo skatinimo fondą.
„Noriu patikinti visus pradedančius verslininkus – kurti verslą, gauti lėšų jam įgyvendinti tikrai yra realu, tik nėra viskas taip paprasta – viską reikia kaip įmanoma kruopščiau apgalvoti, pateikinėti ir kiekvienoje vietoje, ką esi numatęs, turi būti pasiruošęs apginti šį pasirinkimą. Svarbiausia – apgalvotas verslo planas“, – teigė verslininkas.
Nesugeba organizuoti verslo
Daugiau nei 7 metų verslo konsultavimo patirtį turintis ir 6 metus į idėjas ir verslų vystymą investuojantis Arvydas Strumskis iš Verslo angelų fondo pasakojo, kad lietuviai yra pamėgę greitai padaromus verslus, kuriems nereikalingos didelės kapitalinės investicijos – technologinius sprendimus, paslaugų verslus.
„Tikrai nemanau, kad daugelį verslo idėjų lietuviai nukopijuoja. Yra pakankamai didelis kiekis originalių idėjų. Aš nesakau, kad tokių idėjų nėra užsienyje, tačiau jos yra originaliai vystomos Lietuvoje, tad gryno kopijavimo tikrai nėra. Mažoje Lietuvos rinkoje tau nepasiseks, jei paimsi ir idėją tiesiog nukopijuosi“, – patikino A. Strumskis.
Anot jo, visi pasaulyje mėgdžioja vieni kitų verslus, tačiau verslo sėkmę labiausiai nulemia tinkamas jos adaptavimas konkrečiai rinkai. Tad tikrai ne visuomet sėkminga idėja veikianti užsienyje tiks ir Lietuvoje.
„Kai kurie dalykai veiks tik Lietuvoje, kaip kad tik Lietuvoje mes valgome cepelinus. Panašų patiekalą mėgsta ir pietų Švedijoje, bet ten jie yra saldūs. Lietuviams tikrai netrūksta idėjų ir pradedantys verslai lūžta ne nuo idėjų trūkumo, o nuo nesugebėjimo organizuoti verslo. Dauguma jaunų žmonių, atėję po universitetų, nėra matę, kaip įmonės veikia. Dažnai jie nesugeba suburti organizacijos su vadovavimo grandimi, buhalterija, veikiančiais realiais procesais“, pasakojo A. Strumskis.
Pasak jo, lietuviams, norintiems pradėti savo verslą, reikėtų atkreipti dėmesį į mokymąsi, žinių gilinimą, domėjimąsi užsienio patirtimi ir savo kalbos įgūdžius.
Svarbiausia – idėjos realizavimas
A. Strumskio kolegė, finansų analitikė, investuotoja Daiva Rakauskaitė pasakojo, kad dažniausiai į ją kreipiasi verslininkai, kurių idėjos yra susijusios su IT vystymu.
„Dalis idėjų galbūt yra „nusižiūrėtos” tų žmonių, kurie gyveno ar mokėsi užsienyje, ar turi ryšių ir veiklos su užsienio klientais, tačiau tikrai negalime teigti, kad lietuviai daugelį idėjų kopijuoja. Dažniausiai idėja gimsta tada, kai atsiranda tam tikra problema ir tuomet galvojama, kaip ją spręsti. Tai tuo pačiu metu gali nutikti kelioms dešimtims ar šimtams žmonių pasaulyje. Realiame gyvenime „tikruoju” idėjos autoriumi tampa tas, kuris ją sėkmingai įgyvendina. Lietuviai pakankamai pajėgūs tai padaryti pirmi“, – įsitikinusi D. Rakauskaitė.
Pasak jos, lietuviai nori gyventi geriau, todėl pas mus santykinai lengvai prigyja idėjos pagerinančios vartotojų gyvenimo lygį.
„Steigiant verslą Lietuvoje visada reikia labai gerai pasiskaičiuoti vartotojų rinką ir įsivertinti gyventojų tankumo faktorių. Dalies verslų gali nepavykti išvystyti Lietuvoje dėl per mažo vartotojų skaičiaus ir per mažos perkamosios galios – verslas nepasiekia kritinio pajamų lygio, reikalingo pasidengti gamybos ar paslaugų kaštus“, – pasakojo D. Rakauskaitė.
Pasak jos, Lietuvai labiausiai reikalingi tokie verslai, kurie didintų šalies eksportą, nes dėl globalizacijos lietuviai turi unikalias galimybes sukurti pasaulinio lygio verslus.